Gyvenvietę Kauno rajone suarė juodieji archeologai?

Įtariama, kad Kauno rajone, Vilkijos apylinkių seniūnijoje juodieji archeologai suarė senovės gyvenvietę, kurioje žmonės gyveno XI-XII amžiuje.  

Išarė galingais plūgais

Per amžius nuo laiko tėkmės Daučionių gyvenvietę saugojusios velėnos išverstos praėjusią savaitę. Daugelis šalia gyvenvietės esančiu keliu link Jurbarko važiavusių žmonių greičiausiai nė nesuprato, kad važiuoja pro nusikaltimo vietą, tačiau Vilkijos apylinkių seniūnui Arūnui Bačiūnui kultūros paveldu laikomos teritorijos išniekinimas iškart krito į akis.

1,6 ha ploto senoji gyvenvietė įsispraudusi į ūkininko nuomojamą lauką, todėl seniūnas pirmiausia kreipėsi į nuomininką, kad šis paaiškintų, ką išdarinėja, tačiau šis nešvarių darbelių išsigynė. Rezultatų davė vietinių gyventojų apklausa. Netrukus buvo nustatytas traktorius, kuris dideliais plūgais, juos leisdamas į maždaug 30 cm gylį, arė lauką, o traktorininkas net nesigynė ir teigė, kad lauką paprašė išarti kažkoks pažystamas. Neaišku, ar traktorininkas žinojo ką daro, nes nežinančiam senovės gyvenvietės vieta galėjo pasirodyti kaip nešienautas laukas.  

Tyrimo ėmėsi paveldo sergėtojai. Pirmadienį tyrimas perduotas ir Kauno rajono policija. Į policiją kreipėsi ir aplink gyvenvietę žemę nuomojantis ūkininkas, nes traktorius išmalė jo pasėlius.

A.Bačiūnas įsitikinęs, kad darbų užsakovai - juodieji archeologai. Prieš kelis dešimtmečius teritorijoje dirbę archeologai rado vertingų senovinių titnaginių radinių. Gyventojai pasakojo matę, kad teritorijoje dažnai vaikšto kažkokia technika ginkluoti vyrai. Be to, ant išarto lauko rasta begalė žmonių pėdsakų. Tai išduoda, kad čia buvo kažko ieškoma.

„Tai ne eilinis žmogus padarė. Jie žinojo, ko ieškoti. Eiliniam žmogui ant kelio pamesk kokį senovinį daiktą, tai jis net nesupras, kas tai yra“, - kalbėjo seniūnas.

Padaryta milžiniška žala

Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno teritorinio padalinio vyr. valstybinė inspektorė Asta Naureckaitė teigė, kad panašių saugomų teritorijų niokojimo atvejų pasitaiko, tačiau jai dar neteko susidurti su tokio mąsto pažeidimais. Tikrasis žalos dydis bus žinomas, kai darbo imsis speciali žalos nustatymo komisija. Anksčiau teritorijoje buvo atlikti ne pilni, o tik žvalgybiniai tyrimai, kurie neatsakė, kokiame gylyje tūnojo kultūrinis sluoksnis.

Manoma, kad jis galėjo būti pažeistas, nes po įvykio vietoje buvę specialistai aptiko iš po žemių išverstų kaulų.

„Arta 30 cm gylėje. Tai jau pavojingas gylys“, - teigė A.Naureckaitė.

Paveldosaugininkai kol kas įvykio versijomis nesišvaisto. KPD Kauno teritorinio padalinio vedėja Irena Vaškelienė jo su juodaisiais archeologais sieti neskuba.

„Negaliu teigti, bet manau, kad greičiausiai tikslas buvo įsisavinti žemės plotą. Tačiau tai pažeidėjų nuo atsakomybės neatleis. Vienkartinė bauda už tokius darbus siekia apie tris tūkst. litų, tačiau šiuo atveju sumaitotas visas objektas. Padarytos žalos dydį nustatys komisija“, - aiškino I.Vaškelienė.  

Aria ir kitur

Šalia išartos gyvenvietės yra dar didesnio ploto senovinės kapinės, tačiau jų nusikaltėliai-artojai nelietė.

A.Bačiūnas pasakojo, kad Vilkijos apylinkių seniūnijoje panašių senovės gyvenviečių yra ir daugiau, bet tokiais akiplėšiškais būdais į jas dar nebuvo kėsintasi. Tačiau seniūnijoje jau būta nė vienas atvejis, kai nepažįstami atvykėliai išaria nesaugomos pievos plotą ir jame kažko ieško metalo ieškikliais. A.Bačiūnas mano, kad tai byloja apie tai, jog juodieji archeologai gali žinoti daugiau nei paveldo sargai. 


 

Daučionių gyvenvietė

Daučionių senovės gyvenvietę 1977 m. atrado  archeologas Eugenijus Ivanauskas. Tyrimu metu gyvenvietėje rastą įvairių titnaginių dirbinių: grandukai, gremžtukai, peiliai, kirvis, skaldytuvai. Manoma, kad žmonės gyvenvietėje gyveno XI-XII a.

Juodieji archeologai

Juodieji archeologai - tai senovinių dirbinių kolekcininkai arba perpardavinėtojai, ieškantys žemėje esančių senųjų kultūrų dirbinių. Dažniausiai jie ieško senovinių metalo dirbinių, tam naudoja metalo ieškiklius. Tokių nelegalių paieškų bei kasinėjimų metu negrįžtamai sunaikinamas kultūrinis sluoksnis, nes neatliekama mokslinė fiksacija, radiniai patenka į juodąją rinką, pas kolekcininkus, o dažniausiai yra išvežami iš Lietuvos. Labiausiai kultūros paveldo objektus žaloja kapinių plėšikai, kurie naudodamiesi profesionaliais metalo ieškikliais perkasa istorinius kapinynus negrįžtamai juos sužalodami. Juodieji archeologai sulaikomi gana retai. Bene paskutinis iš tokių atvejų įvyko šių metų vasarą Klaipėdos apskrityje. Sulaikyti du senovės kuršių kapinyną kasinėję jaunuoliai. Sulaikytieji buvo apsirūpinę profesionalia archeologų įranga, turėjo modernius brangiai kainuojančius metalo ieškiklius, žemėlapius, senovės kapinyno schemą, turėjo tokiam darbui būtinus įgūdžius - buvo specialiai apmokyti. Su ieškikliais aptikę metalo pėdsakų, tą vietą žymėdavo ir iškasdavo kastuvais, o palaidotų senovės kuršių įkapes - kirvius, kalavijus, papuošalus pasisavindavo. Juodųjų archeologų grupuotė Vakarų Lietuvoje nevaržomai grobstė senovės kuršių palaidojimus ne vienerius metus. Sulaikytiesiems iškelta baudžiamoji byla. Už didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčių vertybių sunaikinimą gali būti baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių