Gydytojai: mirtingumas nuo kraujo vėžio Lietuvoje mažėja (papildyta)

Per pastaruosius 15 metų sergančiųjų kraujo vėžiu mirtingumas Lietuvoje mažėjo, rodo Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santariškių klinikų hematologų atliekamo tyrimo duomenys.

Šio tyrimo rezultatai ketvirtadienį pristatyti Santariškių klinikose Vilniuje.

„Pirmieji epidemiologinio tyrimo rezultatai parodė, kad kraujo vėžys Lietuvoje vis dažniau pagydomas“, - per spaudos konferenciją teigė VUL Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovas prof. Laimonas Griškevičius.

Tyrime atsispindi pastarųjų 10-15 metų statistika, sergamumo kraujo vėžio ligomis tendencijos bei mirtingumo ir išgyvenamumo analizė. Tyrimui pasirinktos dvi kraujo vėžio ligų grupės: Ne Hodgkino (Hodžkino) limfoma ir lėtinė mieloleukemija bei pristatyta šių ligų gydymo rezultatų analizė.

Ištyrus 3017 atvejų paaiškėjo, kad naujų Ne Hodžkino limfomos (NHL) atvejų Lietuvoje pastaraisiais metais daugėjo, tačiau mirčių procentas tiriamuoju laikotarpiu pastebimai mažėjo. 2000 metais nuo šios vėžio formos mirė 28 proc., 2009 metais - 12 proc. pacientų.

Išanalizavus 477 kitos ligos - lėtinės mieloleukemijos (LML) - atvejus, matyti, kad čia mirčių procentas per pastarąjį dešimtmetį taip pat sparčiai mažėjo. Anksčiau nuo LML kasmet mirdavo kas trečias ar ketvirtas sergantysis, o dabar - kas dešimtas.
Pasak Onkohematologinių pacientų draugijos pirmininkės Dalios Bielskytės, šio tyrimo rezultatai yra tarsi aukso medalis ir jis svarbus tiek pacientams, tiek patiems hematologams.

„Už kiekvieno skaičiaus stovi žmogus“, - pabrėžė ji.

L.Griškevičius nuomone, gerų rezultatų pavyko pasiekti teisingai nustačius diagnostikos bei gydymo prioritetus.

„Specialistų kvalifikacija, atsiradusios geresnės galimybės diagnostikos ir gydymo srityse, bendradarbiavimas ir aktyvumas tarp sergančiųjų, taip pat kitų institucijų įnašas padėjo pasiekti tokių gerų rezultatų“, - sakė spaudos konferencijoje dalyvavusi sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribokienė.

Anot jos, per pastaruosius aštuonerius metus lėšos centralizuotiems pirkimams būtent tokio tipo ligoms gydyti išaugo dešimt kartų.

„Hematologų tikslas yra ir toliau visokeriopai gerinti Lietuvos kraujo vėžio gydymo rezultatus ir siekti, kad kuo daugiau modernių kraujo vėžio diagnostikos bei gydymo metodų pasiektų Lietuvos pacientus“, - pabrėžė L.Griškevičius.

VUL Santariškių klinikų specialistai toliau tęs tyrimus, susijusius su kraujo vėžio gydymu.


Šiame straipsnyje: Kraujo vėžyskraujas

NAUJAUSI KOMENTARAI

mazeja skiepai ir vakcinos

mazeja skiepai ir vakcinos portretas
mazeja ir susirgimai veziu.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių