„Geoterma“ privatizuojama, tačiau jėgainėje planuojamos investicijos

Privatizuojamoje įmonėje planuojamos investicijos. Nuspręsta atnaujinti bendrovės „Geoterma“ gręžinius, nes jėgainės pajėgumai per pastaruosius trejus metus sumažėjo per pusę.

Privatizuojamųjų sąraše

77 proc. bendrovės „Geoterma“ akcijų priklauso valstybei, jas valdo Valstybės turto fondas. 2011 m. rugpjūčio 8 d. ši įmonė buvo įtraukta į privatizuojamų objektų sąrašą.

Praėjus metams po to, atsistatydino ketverius su puse metų bendrovei vadovavęs Ričardas Vaitiekūnas. Prieš pasitraukdamas iš šio posto jis mėgino įtikinti parlamentarus, jog įmonės nereikėtų parduoti.

„Jei 1991 m. užteko politinės valios išgręžti gręžinius ir pastatyti tokį objektą, šiandien jį parduoti būtų gaila. Jei mes jį parduosime, tai iš geotermijos, mano galva, ten nieko nebeliks“, – prieš atsistatydindamas neabejojo R.Vaitiekūnas.

Tuometis bendrovės direktorius įsitikinęs, kad geoterminę jėgainę reikėtų išlaikyti valstybės rankose.

Požeminius geoterminius vandenis galima būtų panaudoti ir žuvivaisai.

Tačiau privatizavimo procesas jau įsuktas.

Pajėgumai smunka

Per trejus metus „Geotermos“ pagaminamas šilumos kiekis smuktelėjo per pusę. 2009 m. įmonėje pagaminta 167 tūkst. MWh, iš jų 41,5 tūkst. MWh – geoterminės šilumos.

O jau 2012 m. bendrovė pagamino tik 88 tūkst. MWh šilumos, geoterminės šilumos – 20,4 tūkst. MWh.

Bendrovės „Geoterma“ laikinasis direktorius Edmundas Paplauskas tikino, kad iš geoterminės energijos pagaminamos šilumos kiekis sumažėjo, nes geoterminė kilpa teikia mažiau šilto vandens.

„Sumažėjo debitas. Ruošiamės gręžinių rekonstrukcijai. Jėgainė dirba daugiau kaip 10 metų. Ir per tą laiką beveik nieko nebuvo daryta“, – teigė E.Paplauskas.

Atnaujins gręžinius

Sutvarkius gręžinius, bus galima atgaivinti geoterminės energijos gavybą. Direktoriaus teigimu, gręžinių priežiūros nebuvo. Teigiama, kad dėl ekonominių sąlygų tam neskirta lėšų.

„Dabar pasikeitė situacija, turime planų ir debitą padidinti, ir užsiimti kitomis veiklomis, taigi gyvuojame“, – tikino laikinasis bendrovės vadovas.

Stebina tai, kad bendrovė įtraukta į privatizuojamų objektų sąrašą. Ir nepaisant privatizavimo, vis tiek ketinama investuoti į įmonę.

„Negalime laukti sudėję rankas: privatizuos ar neprivatizuos ir kas tai padarys. Mes rūpinamės, kad jėgainė veiktų, o bendrovė būtų gyvybinga. Mes įsivaizduojame, kad šalyje turėtų vykti geotermijos plėtra, nes potencialas tikrai yra labai didelis“, – teigė E.Paplauskas.

Eksperimentinė įmonė

Geoterma" įsteigta 1991 m., vėliau reorganizuota į uždarąją akcinę bendrovę. Bendrovės pagrindinė veikla – karšto vandens gamyba.

Šiluma gaminama ją išgaunant iš aukštos temperatūros geoterminio vandens ir deginant gamtines dujas. Didžioji dalis šilumos parduodama bendrovei „Klaipėdos energija“.

Ilgalaikis bendrovės turtas siekia 45 mln. litų. Bendrovėje dirba 19 darbuotojų, vadovaujančio asmens alga per mėnesį neatskaičius mokesčių vidutiniškai siekia 8 tūkst. 496 litus.

2012 m. I ketvirčio „Geotermos“ grynasis pelnas buvo 167 tūkst. litų, tuo pačiu laikotarpiu 2011 m. pelnas buvo 1 mln. 50 tūkst. litų – šešis kartus didesnis.


Šiame straipsnyje: Geotermajėgainė

NAUJAUSI KOMENTARAI

666

666 portretas
klausimas ar čia nedirbtinai viskas padaryta prieš privatizavimą

Usninukas

Usninukas portretas
Aišku kaip dieną, kad bendrovė ,,Geoterma" specialiai varoma į bankrotą, tik iki šiol niekaip nepavyksta.Na tai privatizuos nenubankrotintą-anoks čia skirtumas.Vistiek savi-savivaldybės kompanjonai, pasiims.Juk pas mus nusikaltėliams viskas galima, tik eilinis žmogus turi vykdyti ką įstatymai sako. Ši jėgainė gali aprūpinti šiluma visą žemaitijos regioną.Vidmantuose netgi yra grežinys išvestas į paviršių...Bet ne, niekas nepajungia, mat kai kam reikia savus interesus tenkinti-šilumą pardavinėti kosminėmis kainomis.Jau kiek visi rašė-prašė-įrodinėjo, kad šios jėgainės privatizavimas yra nusikaltimas prieš valstybę...NE.NIEKAS NEGIRDI. Ar ne dėl to, kad ausys ir akys pinigais užlipintos?Ir ar galima tvirtinti, kad Valstybė- tai mes?

aaa

aaa portretas
nustekens ir saviems parduos pigiai pigiai beveik už veltui
VISI KOMENTARAI 8
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Žvejai miestiečiams dovanojo šventę
    Žvejai miestiečiams dovanojo šventę

    Klaipėdos Teatro aikštė šeštadienį pakvipo žuviene ir kitais žvejiškais skanėstai. Žvejai miestiečius pakvietė švęsti Tarptautinę žvejų dieną. Šiaip progai skirti renginiai vyks dvi dienas. ...

    4
  • Klaipėdą užliejo varpų gausmas
    Klaipėdą užliejo varpų gausmas

    Laikrodžių muziejaus kiemelyje ilgiausią dieną metuose vyko Klaipėdos kariliono festivalis. Renginio metu varpus „prakalbino“ ne tik vietos karilionininkai, bet ir svečiai iš Rusijos, Belgijos. ...

  • Lietus mankštos entuziastų neišgąsdino
    Lietus mankštos entuziastų neišgąsdino

    Nors oras pajūrio šeštadienį nelepino, entuziastai rinkosi Lietuvos jūrų muziejuje į rytinę mankštą. Vis tik purškiantis lietus privertė pakoreguoti planus. Mankšta iš delfinariumo apžvalgos aikštelės ...

  • Per Jonines Neringoje – išskirtinės vestuvės
    Per Jonines Neringoje – išskirtinės vestuvės

    Šventinis Joninių savaitgalis Neringoje šiemet išskirtinis. Kurorto ir gyventojai ir svečiai taps didžiausios šalyje vestuvių puotos liudininkais. Laikantis XIX amžių siekiančių Mažosios Lietuvos papročių bus sutuokta kla...

  • Priekuliškiai per Jonines paniro į misteriją
    Priekuliškiai per Jonines paniro į misteriją

    Priekulėje Joninės buvo mistiškos – Vingio parke susirinkę žiūrovai stebėjo paslapčių, spalvų, gilios prasmės persmelktą Vydūno misteriją „Jūrų varpai“. Po spektaklio abipus Minijos krantų suliepsnojo laužai. ...

  • Joninių naktį išsiskleidė ugnies papartis
    Joninių naktį išsiskleidė ugnies papartis

    Klaipėdiečiai švęsti Joninių tradiciškai rinkosi ant Jono kalnelio. Ilgiausios metų dienos ir trumpiausios nakties šventėje nestigo burtų, šokių ir dainų. Visus pakerėjo prieš vidurnaktį išsiskleidęs ugnies...

  • Planuose – bevardės gatvelės atnaujinimas
    Planuose – bevardės gatvelės atnaujinimas

    Lygiagrečiai su Liepojos gatve besidriekiančios bevardės gatvelės laukia remontas. Bus panaikinta didžioji dalis keliukų, kurie iš kiemų veda tiesiai į judrią Liepojos gatvę. ...

    2
  • Malšina priėmimo į mokyklas aistras
    Malšina priėmimo į mokyklas aistras

    Milžiniškomis eilėmis ir priekaištais prasidėjęs priėmimas į Klaipėdos mokyklas baigiamas. Tikinama, kad kitąmet statyti palapinių ir budėti naktimis prie įstaigų veikiausiai nebeprireiks – ketinama pirkti elektroninę registrav...

    1
  • Mieste įsibėgėjo suoliukų atnaujinimas
    Mieste įsibėgėjo suoliukų atnaujinimas

    Danės krantinėje įsibėgėjo suoliukų atnaujinimas. Jie nušlifuojami ir impregnuojami. Miestiečiai jau ne kartą skundėsi suoliukų būkle. Piktinosi, kad šie atrodo purvini, yra apaugę kerpėmis. ...

    15
  • Ruošiamasi puošti pėsčiųjų perėjas
    Ruošiamasi puošti pėsčiųjų perėjas

    Artimiausiomis savaitėmis miestą pagražins spalvingos pėsčiųjų perėjos, kurioms eskizus kūrė vietos menininkų bendruomenė. Kaip jos atrodys, kol kas neatskleidžiama, tačiau neslepiama, kad netrūks klaipėdietiškų motyvų. ...

    12
Daugiau straipsnių