Gatvė linų ir kanapių dievo garbei

Beveik kiekviename Lietuvos mieste rasime gatvę, pavadintą Juozo Tumo Vaižganto vardu, o gatvė Kauno Žaliakalnyje vadinama Vaižganto – linų ir kanapių dievo – vardu. Pats J.Tumas šventino Vaižganto gatvėje statytus namus.

Vaižgantas – senovės lietuvių dievas, skatinantis augmenijos augimą ir derlių. Manoma, kad iš tikrųjų lietuviai garbino deivę Vaisgamtą, tik vėliau jos pavidalas paverstas į vyriškąjį. Vaižganto šventė buvo švenčiama trečiąją Ilgių (Vėlinių) dieną, nuėmus nuo laukų derlių. Merginos tą dieną prašydavo dievo, kad užderėtų linų ir kanapių derlius, kad joms „netektų vaikščioti nuogoms".

Šį pagonybės laikų linų ir kanapių dievo vardą 1898 m. slapyvardžiu pasirinko lietuvių rašytojas, visuomenės veikėjas, literatūros istorikas, kritikas, dėstytojas, kunigas Juozas Tumas. Tuo metu 29-erių Juozas Tumas kunigavo Mosėdyje, o Vaižganto slapyvardžiu pasirašinėjo po straipsniais", – sakė Juozo Tumo-Vaižganto memorialinio muziejaus vedėjas Alfas Pakėnas.

J.Tumas Vaižgantas buvo lietuvių rašytojas, visuomenės veikėjas, literatūros istorikas, kritikas, dėstytojas, kunigas.

Pasak Kauno apskrities archyvo darbuotojos Nijolės Ambraškienės, Vaižganto gatvė Kaune oficialiuose dokumentuose minima 1931 metais. Po antrojo pasaulinio karo, kuomet sovietų valdžia keitė nepatinkančius pavadinimus, Vaižganto gatvė Kaune išliko.

Alfo Pakėno duomenimis, Vaižganto vardu gatvė Kaune galėjo būti pavadinta apie 1929-1930 metus. „Žinau, kad kunigas Juozas Tumas pašventino ten statomos Klimų vilos pamatus. Jau tuomet gatvė vadinosi Vaižganto vardu. Tuose namuose J. Tumas-Vaižgantas praleido paskutiniuosius savo gyvenimo metus", – sakė Juozo Tumo-Vaižganto memorialinio muziejaus vedėjas. Pasak jo, Kaune esanti Vaižganto vidurinė mokykla taip pat pavadinta senovės lietuvių dievo Vaižganto, o ne konkretaus asmens Juozo Tumo Vaižganto vardu.

„1990–1991 metais miesto gatvėms buvo grąžinami senieji pavadinimai. Svarstytas ir Vaižganto gatvės pavadinimas. Atsižvelgiant į istorines aplinkybes pavadinimas išliko nepakitęs", – aiškino Kauno miesto savivaldybės pavadinimų sumanymo ir atminimo įamžinimo komisijos narė Vida Jurkienė.

Gatvės Panevėžyje, Birštone, Garliavoje, Radviliškyje, Raseiniuose, Skuode, Ukmergėje, Utenoje, Kuršėnuose taip pat pavadintos senovės lietuvių dievo Vaižganto vardu.

J.Tumas Kaune gyveno nuo 1920 m. iki mirties. Kaune jis buvo paskirtas Vytauto Didžiojo bažnyčios rektoriumi, kuriuo išbuvo iki 1932m. Antros J. Tumo pareigos Kaune buvo darbas universitete: 1922-1929 m. dėstė lietuvių literatūros istorijos paskaitas. Be to, J. Tumas-Vaižgantas buvo daugelio organizacijų narys, aktyviai dalyvavo kultūrinėje, visuomeninėje, politinėje veikloje, redagavo žurnalus, rašė grožinės literatūros kūrinius, publicistinius straipsnius. J. Tumas mirė 1933 m. balandžio 29 d. Kaune, palaidotas Vytauto Didžiojo bažnyčioje.

1995 m. Kaune, Aleksoto gatvėje esančiame bute, kuriame 1920-1933 m. gyveno Juozas Tumas-Vaižgantas, įkurtas muziejus.