Galimas savivaldybės indėlis miesto centro gaivinimo procese

Kaip Kauno miesto savivaldybė gali prisidėti prie Laisvės alėjos ir Senamiesčio prikėlimo naujam gyvenimui? 

Šiandien pastebimas atgijimas Senamiestyje, ypatingai Vilniaus gatvėje. Tačiau Laisvės alėja kol kas išlieka verslininkams nepatrauklia, šešėlin nugrimzdusia erdve. Įdomu, kad lyginant komercinių patalpų kainas, pastarojoje gatvėje jos yra ir kur kas didesnės nei, pavyzdžiui, Senamiestyje. Kodėl situacija yra susiklosčiusi būtent taip?

Pokyčių reikės palaukti

„Laisvės alėjoje komercinės patalpos pasižymi ne tik aukštesnėmis pardavimo ar nuomos kainomis, bet ir gerokai didesniu plotu. O tai smulkiam bei vidutiniam verslui yra per brangu, be to – ne visada atitinka jo poreikius. Nenuginčijama ir prekybos centro „Akropolis“ kaimynystė, neišvengiamai įtakojanti Laisvės alėjoje įsikūrusių verslininkų veiklos rezultatus bei jų įsivaizduojamas verslo perspektyvas. Beje, minėto prekybos centro konkurencinė stiprybė – vieninga ir stabili rinkodaros strategija, aktyviai palaikoma reklamos priemonėmis“, - pagrindinės miesto centro gatvės problemas dėstė Kauno miesto savivaldybės Plėtros programų ir investicijų skyriaus vyriausiasis specialistas Renaldas Tatoris.

Laisvės alėja – viena ilgiausių Europos pėsčiųjų zonų. Šaltiniai nurodo, kad atstumas nuo jos pradžios iki pabaigos siekia beveik 1,7 kilometro. Ši gatvė yra tiek ilgesnė, tiek platesnė už Senamiestyje besidriekiančią Vilniaus. Nepaisant visko, savivaldybės atstovai pastebi, kad pastaruoju metu Laisvės alėja pasižymi ne tik apmirusiu kultūriniu bei pramoginiu gyvenimu, bet ir gerokai sumažėjusiu gyventojų skaičius.

„Tačiau vis didėjantis užsienio turistų skaičius, ateinančiais metais įvyksiantys svarbūs tarptautiniai kultūros ir sporto renginiai leidžia tikėtis naujų teigiamų permainų, kurios  bus pastebimos Kauno epicentre – Laisvės alėjoje. Savo iniciatyvą aktyviai rodo Laisvės alėjos bei Senamiesčio bendruomenės, į kurias įsitraukia ir vietos verslininkai, bei akademinio jaunimo organizacijos. Beje, pastarųjų projektus savivaldybė pagal esamas galimybes stengiasi paremti. Visuomet išlieka realiai įgyvendinamų ir ekonomiškai pagrįstų idėjų poreikis. Nereikia tikėtis greito ir pastoviai išliekančio rezultato iš karto,o ką tik gautą efektą – nuvertinti ar pervertinti. Kiekviena iniciatyva, kiekvienas socialinis – kultūrinis projektas taip pat turi pereiti savotišką evoliuciją, kol pasimatys tikrieji teigiami poslinkiai“, - R.Tatorio žodžiuose netrūko optimizmo.

Verslininkams – lengvatos

Ne visada miesto gyventojams aišku, kokiais būdais savivaldybė gali prisidėti prie bendruomeninės veiklos įgyvendinimo bei visuomeniškai naudingų pokyčių, šiuo atveju, situacijos gerinimo Laisvės alėjoje bei Senamiestyje.

Miesto valdžia gali skirti finansinę paramą, pavyzdžiui, dalinį nevyriausybinių organizacijų vykdomų projektų finansavimą. Galima paminėti šiuo metu remiamas tokias programas, kaip „Bendruomenės Kaunui“ ar „Jaunimas Kaunui“.

Taip pat savivaldybė gali taikyti mokesčių lengvatas, įvardijamas netiesiogine finansine parama. Galima tai iliustruoti konkrečiais pavyzdžiais, kaip vasaros lauko kavinių atleidimas nuo vietinės rinkliavos mokesčio, kone trečdaliu sumažinamas mokestis už išorinę vaizdinę reklamą valstybės teritorijoje ar 12 kartų mažesni verslo liudijimų įkainiai, siekiant didinti užimtumą, ypatingai jaunimo, skatinti verslumą bei bent kiek pažaboti šešėlinę ekonomiką.

Kauno miesto savivaldybės Tarybos sprendimu patvirtintos atskiros nekilnojamojo turto tarifo lengvatos. Jų tikėtis gali verslininkai, įsikūrę Laisvės alėjoje arba Senamiestyje. Pagrindinė to sąlygą – veiklos, susijusios su mažmenine knygų, suvenyrų ar antikvarinių daiktų prekyba specializuotose parduotuvėse, viešbučiais ir panašiomis laikinosiomis buveinėmis, maitinimo bei gėrimų teikimu, meno dirbinių eksponavimu bei pardavimu komercinėse meno galerijose, vykdymas.

Kauną gelbsti savanoriai

Miesto savivaldybės duomenimis, yra sudaryta grupė, skirta Laisvės alėjos ir Senamiesčio atgaivinimo idėjoms teikti, kuriai vadovauja Tarybos narys Jonas Koryzna.

Įdomu tai, kad jau šią savaitę minėtoji darbo grupė ketina pasirašyti inicijuotą susitarimą su Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakultetu bei Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariatu. Pagrindinė projekto idėja – fakulteto studentų, būsimų policijos pareigūnų, savanoriška pagalba policininkams kartu patruliuojant Kauno miesto centrinėje dalyje apimant Laisvės alėją ir Senamiestį. Pastaroji iniciatyva yra panaši į vykdytąją anksčiau, kurios metu taip pat savo noru socialiai atsakingos privačios saugos tarnybos įsitraukė į prevencinį patruliavimą Kauno miesto centrinėse gatvėse.

Tokie ir panašūs projektai remiasi savanoriškumo principu, todėl miesto biudžeto lėšų nereikalauja. Anot savivaldybės atstovų, ne tarpusavio konkurencija, bet nuolatiniu jungtiniu bendradarbiavimu galima pasiekti lėšų ekonomiją, greitesnius ir efektyvesnius projektų rezultatus, strategines galimybes šių iniciatyvų vystymui ateityje. Be to, toks sinergetinis principas gali būti taikomas ne tik viešajame ir privačiajame sektoriuose, bet ir vadinamajame trečiajame sektoriuje – tarp nevyriausybinių ar bendruomeninių organizacijų.


Šiame straipsnyje: Gintarė Adamonytė

NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių