G. Grajausko knygos sutiktuvės – su muzika

Kol poetas Gintaras Grajauskas, paprašytas sūnaus Dovydo, rašė knygą „Istorijos apie narsųjį riterį Tenksalotą ir drakoną misterį Kaindlį“, laikas iškrėtė pokštą: sūnus užaugo, o pasakos transformavosi – tapo skirtos ne vaikams, o suaugusiesiems.

Savo naująją knygą poetas, dramaturgas ir muzikantas iš Klaipėdos Gintaras Grajauskas pristatys po dviejų savaičių Vilniuje prasidėsiančioje Knygų mugėje. Tiesa, pristatys kiek kitaip nei kolegos – surengs koncertą. Apie literatūrą ir muzikavimą grupėse „Kontrabanda“ ir „Rokfeleriai“, poetus ir muzikantus (ir galbūt – konkurentus?) sūnus, tarptautinius literatūros festivalius bei jų naudą – „Vilniaus dienos“ pokalbis su rašytoju G.Grajausku.

– Gerbiamas Gintarai, kodėl, išleidęs nemažai poezijos knygų, išbandęs esė žanrą, teatrui sukūręs ne vieną pjesę, ėmėtės pasakų?

– Su dalele rizikos tą knygą vadinu pasakomis suaugusiesiems. Iš tikrųjų tai – šiek tiek retro stiliaus, šiek tiek sąmoningai dikensiškos, stilizuotos istorijos. Jose veikia jaunas riteris Tenksalotas, kuriam reikia įrodyti savo didvyriškumą, savo riterystę. Ir jis nusprendžia, kad vienintelis būdas tai padaryti yra klasikinis – susikauti su drakonu.

– Kodėl tas pasakas suaugusiesiems nusprendėte pristatyti su bliuzroko grupe „Kontrabanda“, kurioje grojate gitara ir dainuojate?

– Tie įprasti knygų pristatymai man truputėlį pabodę. Amžinai būna tas pat: autoriui reikia sėdėti ir rimtu veidu klausytis panegirikų. Visi knygą stropiai giria, klausytojai apsimeta, kad jiems įdomu. Mes pamanėme, kad galime padaryti nedidelę šventę – ir sau, ir kitiems, ir skaitytojams, ir klausytojams. Žodžiu, ta proga surengti nediduką koncertą.

Tuo labiau, kad yra dar viena sąsaja, – šioje grupėje jau kokius pusantrų metų groja ir mano jaunylis sūnus Dovydas. O su juo susijęs šios knygos atsiradimas. Kai jam buvo kokie treji metai, vieną gražią dieną vaikas pareiškė: „Tėti, kiek mes galim skaityti visokias svetimas pasakas? Kodėl tu pats neparašai?“ Aš numuilinau: „Gal kada nors.“ Galų gale parašiau tą knygą, tik Dovydas per tą laiką spėjo užaugti – jau 16 metų, už mane aukštesnis puse galvos. Todėl ir knyga kitokia – ne vaikams, o suaugusiesiems.

– Jūs – ir poetas, ir dramaturgas, ir eseistas. Dalyvaujate daugybėje literatūrinių skaitymų užsienyje. Kaip sugebėjote įvaldyti tiek žanrų, aprėpti tiek veiklos?

– Esu nesveikai smalsus žmogus. Man visada knieti pažiūrėti, kas yra už kampo, kas vyksta, kaip šitas, kaip anas? O tų žanrų gausa – natūralus dalykas. Tai – literatūra. Aš nepretenduoju į baleto meną, į tapybą.

– O muzika? Juk stveriate į rankas gitarą, dainuojate.

– Taip jau išėjo, kad nuo mažens mano gyvenime buvo muzika. Ir tėvai, matyt, buvo įsitikinę, kad būsiu muzikantas. Žvelgiant genetiškai, viskas labai paprasta: mama buvo lietuvių kalbos mokytoja, o tėvas – muzikos. Dabar groju su grupe „Kontrabanda“. Nors „Rokfeleriuose“ tie patys muzikantai grojo, ji buvo papildyta pučiamaisiais instrumentais. Grojome džiazroką.

– Daugybėje šalių dalyvavote tarptautiniuose literatūros festivaliuose, skaitymuose. Ko tuose renginiuose – Edinburge ar Berlyne – išmokote? Ar jie jums buvo naudingi?

– Taip, davė naudos: suteikė autoironijos, supratimo, kad pasaulyje yra daugybė rašytojų, ne tu vienas. Be abejo, tų kitų šalių rašytojų kūryba – taip pat atskira pažinimo žemė. Matai, kaip kiti rašo, kas jiems skauda, kas jiems rūpi, kaip jie mąsto. Visa tai išgirsti per kūrybos skaitymus. Vertėjas dažniausiai būna ir vakaro moderatorius. Tekstai, kurie skaitomi festivalyje, išverčiami iš anksto.

– Kuris festivalis jums padarė didžiausią įspūdį ir kodėl?

– Keli festivaliai yra vienaip ar kitaip simpatiški. Vienas svarbiausių Europos festivalių – Roterdamo (Olandija) poezijos festivalis. Jis laikomas prestižiniu kaip teatro srityje Avinjono festivalis. Kai kuriuose festivaliuose buvo gana jauku – gera pravėdinti galvą. Milžiniškos knygų mugės, kuriose teko dalyvauti, žinoma, – didžiulis balaganas ir nuovargis, ne itin jose patinka. Bet suprantu leidėjus – jiems reikia uždirbti.

– Festivaliai dažniausiai vyksta savaitgaliais. Ar užsienio rašytojai smarkiai „baliavoja“ po renginių?

– Jei užsienio festivalyje kas nors ypač atsipalaiduotų, pradėtų labai siautėti, turbūt į kitą festivalį jo niekas nekviestų. Be abejo, yra pasisėdėjimų, šnekų, gurkšnojimų. Bet viskas būna saikingai. Tikrai viskas vyksta ne ta sena sovietine maniera, kaip pas mus anksčiau buvo mėgstama.

Lietuvoje taip pat viskas smarkiai pasikeitė. Tiesiog tų geriančių rašytojų kaip ir neliko: vieni – jau buvę alkoholikai, kiti – numirė. Liko saikingai gurkšnojantys.

– Privačiuose rašytojų susiėjimuose ne kartą buvo perpasakota sparnuota G.Grajausko frazė, esą 16-metis jo sūnus Dovydas savo eilėraščiais perspjauna tėvą. Kiek šiuose žodžiuose yra tiesos?

– Poezijos erdvė tokia didelė, kad joje kiekvienam užtenka vietos. Mes – ne bankininkai, ir konkurencijos nėra, kad vienas kitą pradėtume šaudyti. Taip, Dovydas rašo eilėraščius ir groja grupėje „Kontrabanda“.

– Jūs turbūt būnate pirmas tų eilėraščių recenzentas?

– Ilgą laiką apskritai nežinojau, kad jis rašo. Staiga jis man parodė tų eilėraščių gerą pusę knygos. Tiesą sakant, buvau šokiruotas. Net neįtariau, kad jis, kasdien matydamas, kaip gyvena poetai, ims ir pradės rašyti. Atrodo, turėtų atbaidyti šitokie pavyzdžiai.

– Ką turite omenyje – elgesį, nesuderinamą su tėvo pareigomis?

– Ne, elgesys suderinamas. Turiu omenyje, gyvenimo stebėtojo poziciją. Būdamas poetas, nebūsi mylima stadionų persona, neturėsi daug pinigų, nebūsi ant gliancinių žurnalų viršelių. Yra tam tikrų gyvenimo malonumų išsižadėjimas. Gal tai nesąmoningas išsižadėjimas, o kitokio kelio pasirinkimas. Jei būtų svarbu šlovė ir pinigai, eitum į šou verslą arba dirbtum banke.

– Ar nematote savo sūnaus kaip konkurento? Turbūt jis eina savo keliu – nekopijuoja tėvo?

– Konkurento tikrai neįžvelgiu. Bet jo eilės – neabejotinai geros. Aš netgi išdrįsau jam pasiūlyti nuvažiuoti į „Poetinį Druskininkų rudenį“. Dovydas ten nuvažiavo ir anoniminių eilėraščių konkursuose susižėrė pirmąsias vietas. Aišku, tėčio įtaka jaučiama. Esant tokio amžiaus visi dar pasiduoda įtakoms. Tik paskui galų gale atranda savo autentišką balsą.

Groja ir kuria (greičiau – improvizuoja) eiles ir vyresnysis mano sūnus Rokas. Jis – kylanti hiphopo žvaigždutė. Publika numeta kokį žodį, o muzikantai improvizuoja tekstą. Tai taip pat tekstų kūryba, tik jie atsiranda čia ir dabar ir tas tekstas neužrašomas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Mažiesiems klaipėdiečiams įteiktos 7266 dovanos
    Mažiesiems klaipėdiečiams įteiktos 7266 dovanos

    Adventas – džiugaus laukimo metas. Kaip tik šį laikotarpį norisi pripildyti dėmesiu kitiems, dalytis prasmingu laukimu, pabūti drauge su šeima bei artimaisiais.  ...

  • Penktadienį atidaromas eismas Tilžės gatve
    Penktadienį atidaromas eismas Tilžės gatve

    Jau šį penktadienį, gruodžio 15 dieną, 17 valandą atidaromas eismas Tilžės gatve. Klaipėdos m. savivaldybė ir darbus atlikusios įmonės atstovai atsiprašo klaipėdiečių ir miesto svečių, kad darbai užtruko ilgiau nei planuota. Pagr...

  • Sankryžoje – pavojus vaikams
    Sankryžoje – pavojus vaikams

    Uostamiesčio kelių policininkai ėmėsi drausminti pavojų uostamiesčio Sausio 15-osios ir Tilžės gatvių sankryžoje mokiniams keliančius vairuotojus. ...

    6
  • Į bedūmę strategiją – milijoninės investicijos
    Į bedūmę strategiją – milijoninės investicijos

    Prieš 20 metų iš uostamiesčio centro į Klaipėdos pakraštį iškeltas „Philip Morris“ fabrikas jubiliejinę plyno lauko investicijos sukaktį įprasmino simboliškai. Neseniai užbaigtas pirmasis fabriko moderniz...

    1
  • Išmanieji miestai – netolimos ateities realybė
    Išmanieji miestai – netolimos ateities realybė

    Šiandien daugelis savo kasdienybės nebeįsivaizduoja be kompiuterio ir kitų išmaniųjų įrenginių, kurie jau tapo daugiau nei darbo ar komunikacijos priemone. Inovacijos neišvengiamai keičia ir mūsų gyvenamąją aplinką, suteikdamo...

    2
  • „Gyvų“ lauko kavinių nori ir žiemą
    „Gyvų“ lauko kavinių nori ir žiemą

    Miesto valdžia toliau svarsto, kaip geriau reglamentuoti lauko kavinių veiklą. Siekiama, kad šaltuoju metų laiku mieste neliktų nenaudojamų lauko statinių. Taip pat norima sudaryti sąlygas įstaigoms turėti kavines gryname ore, jei jose lankosi...

  • Gelbėja storąją liepą
    Gelbėja storąją liepą

    Arboristai gelbsti storąją Klaipėdos liepą, kuri yra vienas seniausių tokių medžių Lietuvoje. Saugomas lapuotis buvo genimas, siekiant sumažinti svorį centriniam kamienui. ...

    3
  • Karinės jūrų pajėgos kviečia į kalėdinį susibūrimą Klaipėdoje
    Karinės jūrų pajėgos kviečia į kalėdinį susibūrimą Klaipėdoje

    Gruodžio 16 d. 12–14.30 val. Lietuvos karinės jūrų pajėgos ir Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacija rengia jau tradiciniu tapusį kalėdinį Klaipėdos miesto žmonių susibūrimą. Tai – paskutinį savaitgalį prie&sc...

  • Gyvenamuosiuose rajonuose nušvis Kalėdų eglutės
    Gyvenamuosiuose rajonuose nušvis Kalėdų eglutės

    Šventinė dvasia atkeliaus ir į gyvenamuosius miesto rajonus. Sekmadienį kvartalų aikštėse tradiciškai bus įžiebtos kalėdinės eglutės. Svečiuose laukiamas ir Kalėdų Senelis, su kuriuo ypač nori susitikti mažieji klaipėdieči...

    4
  • Vaikai praskaidrino benamių kasdienybę
    Vaikai praskaidrino benamių kasdienybę

    Likus dešimt dienų iki Kalėdų, skubama daryti gerus darbus. Neabejingi kitų vargams klaipėdiečiai pasidalijo šilta apranga su nakvynės namų gyventojais. Dvi savaites trukusi akcija sušildys benamius, o kalėdiniai vaikų palinkėji...

    1
Daugiau straipsnių