„Eurobarometras“: didžiausia Vilniaus bėda - nedarbas

Pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria Vilniaus gyventojai, - darbo trūkumas, sveikatos apsaugos paslaugų kokybė bei miesto saugumas.

Kiek patenkintų vilniečių?

Tą parodė naujausias „Eurobarometro“ gyvenimo kokybės Europos miestuose suvokimo tyrimas, kurio metu apklausti 75 miestų Europos Sąjungoje, Kroatijoje ir Turkijoje gyventojai.

„Eurobarometro“ duomenys atskleidė, kad Šiaurės vakarų Europos miestų gyventojai labiausiai patenkinti sveikatos apsaugos paslaugomis - taip teigė mažiausiai 80 proc. respondentų. Daug mažesnis pasitenkinimo lygis daugelyje Pietų ir Rytų Europos miestų.

Sveikatos apsaugos paslaugomis patenkinti 44 proc. vilniečių, nepatenkinti - 45 proc., 11 proc. neturėjo nuomonės.

Daugiausiai patenkintų Niukastlyje (Britanija) - 95 proc., daugiausiai nepatenkintų Burgase (Bulgarija) - 57 proc.

Lengva susirasti darbą? Sutinka 13 proc.

Kalbant apie galimybes susirasti darbą vaizdas buvo niūresnis: tik šešiuose miestuose daugiau nei pusė respondentų sutiko, kad yra lengva susirasti gerą darbą - Stokholme (61 proc.), Kopenhagoje, Prahoje, Miunchene, Amsterdame ir Varšuvoje.  

Vilniuje su teiginiu, kad lengva susirasti gerą darbą, sutiko tik 13 proc., nesutiko - 74 proc., 13 neturėjo nuomonės.

Sunkiausiai susirasti gerą darbą yra Palermo (Italija) gyventojams - tik 3 proc. teigė, kad tą padaryti lengva, o 95 proc. teigė priešingai.      

Išskyrus 10 miestų, kituose respondentai turėjo pesimistinį požiūrį į galimybę rasti būstą už pagrįstą kainą.

Daugiausiai manančių, kad surasti tokį būstą lengva, Leipcige - 71 proc., mažiausiai Paryžiuje - 2 proc. Net 96 proc. paryžiečių mano, kad tokie būstai neprieinami. Vilniuje 43 proc. mano, kad susirasti gerą būstą už „protingą“ kainą, yra įmanoma, 38 proc. - kad ne.

71 proc. vilniečių: skurdas - problema

Išskyrus devynis miestus, kituose respondentai, manantys, kad skurdas yra problema jų mieste, viršijo taip nemanančius.

Labiausiai skurdą pastebi Miškolco (Vengrija) gyventojai - 93 proc., mažiausiai Alborgo - 21 proc.

Su teiginiu, kad skurdas Vilniuje yra problema, sutinka 71 proc. apklaustųjų Lietuvos sostinėje, nesutinka - 24 proc.    

Nepaisant dominuojančio požiūrio, kad skurdas yra problema, retai kuriame mieste  daugiau kaip pusė respondentų prisipažino patys turintys finansinių sunkumų.

Mažiau nei pusė pasitiki kitais

Nuomonės dėl užsieniečių buvimo tirtuose miestuose dažniausiai yra pozityvios: 68 miestuose bent nedidelė dauguma sutiko, kad jų buvimas naudingas.        

Tačiau beveik visuose miestuose dalis tų, kurie sutiko, kad užsieniečiai jų mieste yra gerai integruoti, buvo mažesnė nei dalis, kuri sutiko, kad jų buvimas buvo teigiamas jų miestui.  

Kalbant apie pasitikėjimą žmonėmis, vaizdas yra labai mišrus. Maždaug trečdalyje miestų mažiau nei pusė sutiko, kad dauguma jų miesto gyventojų yra verti pasitikėjimo. Labiausiai kitais miesto gyventojais nepasitikima Rytų Europos miestuose.

Mažiausiai pasitikima Stambule - 14 proc., labiausiai - Alborge - 90 proc. Vilniuje 41 proc. apklaustųjų mano, kad galima pasitikėti kitais miesto gyventojais, 49 proc. - kad ne.

Daugumoje Šiaurės Europos miestų apie du trečdalius respondentų visada jaučiasi saugūs savo mieste. Tyrimo metu pastebėta, kad tie, kurie mano, kad dauguma jų miesto gyventojų galima pasitikėti, paprastai visada jaučiasi saugūs savo mieste.

Visuose tirtuose miestuose respondentai buvo linkę sakyti, kad jie visada jaučiasi saugūs savo rajone, negu kad visada jaučiasi saugūs savo mieste.

Saugūs jaučiasi tik trečdalis

Vilniuje visada jaučiasi saugūs 34 proc. respondentų, niekada - 19 proc.      

Paprašyti išvardinti tris pagrindines problemas, su kuriomis susiduria jų miestas, respondentai tipiškai pasirinko darbo vietų stygių, sveikatos apsaugos prieinamumą/kokybę ir mokymosi sąlygas.    

Nedarbas tarp svarbiausių problemų pakliuvo 64 miestuose iš 75 tirtų.    

Poreikis gerinti sveikatos apsaugos paslaugų kokybę ar prieinamumą įvardintas 54 miestuose.  

Vilniečiai pagrindinėmis problemomis įvardijo - nedarbą (53 proc.), sveikatos apsaugą (46 proc.) ir miesto saugumą (31 proc.).  

Europos miestuose taip pat turėtų būti gerinama situacija dėl oro užterštumo ir triukšmo.

Visuose tirtuose Italijos miestuose didelė dauguma respondentų sutiko, kad oro užterštumas yra didžiulė problema. Didelė dalis miestų, irgi susiduriančių su šia problema, buvo sostinės ir dideli miestai (turintys mažiausiai 500 tūkst. gyventojų).

Kad oro užterštumas yra didžiulė problema sutiko 74 proc. vilniečių, nesutiko - 21 proc.    

Kaip vertinamas triukšmas?

Daugumoje miestų daugiau kaip pusė respondentų sutiko, kad triukšmas taip pat yra didelė problema jų mieste - taip teigiančių dalis svyruoja nuo 51 proc. Roterdame ir Strasbūre iki 95 proc. Atėnuose.    

Vilniuje triukšmą didele problema laiko 58 proc. apklaustųjų, o 38 proc. turi priešingą nuomonę.  

Vis dėlto dauguma gyventojų Vilnių laiko švariu miestu - 56 proc., tiek pat mano, kad miestas yra sveika vieta gyventi.

Tik maždaug trečdalyje miestų tirtų miestų, nedidelė dauguma respondentų mano, kad miestas savo išteklius leidžia tinkamai.

Vilniuje taip mano 13 proc. miestiečių, su tuo nesutinka 64 proc., o neturi nuomonės 23 proc. Mažiau manančių, kad resursai naudojami tinkamai, tik Budapešte - 10 proc. Geriausiai išteklių naudojimą savo mieste vertina Liuksemburgo gyventojai - 69 proc. jį laiko tinkamu.  

Beveik pusėje tirtų miestų maždaug du trečdaliai respondentų sakė, kad jie labai patenkinti arba labiau patenkinti nei nepatenkinti savo miestų viešuoju transportu.  

Didžiausia dalis „dažnų viešojo transporto naudotojų“ dalis rasta Paryžiuje, Londone, Prahoje, Stokholme ir Budapešte - čia mažiausiai trys ketvirtadaliai respondentų naudojasi autobusu, metro ar kita visuomeninio transporto priemone bent kartą per savaitę.  

Viešuoju transportu naudojasi trečdalis

Europos sostinės buvo tarp miestų, kur didžiausia dalis respondentų naudojosi visuomeniniu transportu reguliariai važinėti į darbą ir atgal, pavyzdžiui, 90 proc. Londone, 56 proc.- Bratislavoje, 52 proc. - Sofijoje.        

Aštuoniuose miestuose dauguma respondentai sakė, kad į darbą ar koledžą jie paprastai važiuoja dviračiu arba eina pėsčiomis.

Vilniuje dažniausiai šiais tikslais visuomeniniu transportu naudojasi 36 proc. respondentų, važiuoja dviračiu arba eina pėsčiomis - 12 proc., savo mašina - 51 proc.


Šiame straipsnyje: nedarbasbedarbiai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių