Energetikos ateitis Kaune – pigesnės dujos ir šildymas?

Antradienį Kaune viešėjęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas apsilankė Petrašiūnų elektrinėje, vėliau miesto savivaldybėje aptarė Kauno ir visos šalies energetikos problemas.

Susitikime dalyvavęs bendrovės „Lietuvos energija“ vadovas Darius Misiūnas prisiminė 2011 metų darbus, kai buvo planuojama steigti bendrą įmonę „Petrašiūnų energija“, kurios 67 proc. valdytų „Lietuvos energija“, o „Kauno energija“ – 33 proc. akcijų. Pasak jo, nors šio projekto buvo atsisakyta, šiomis dienomis „pastebėtas pozityvus nusitiekimas" grįžti prie šio klausimo.

„Rekonstruojant elektinę efektyvumas padidės 25 proc., prie to dar prisidės eksploatacijos kaina ir nuolatinis remontas. Rekonstrukcijos daromos tik tais atvejais, kai to griežtai reikalauja gamtosaugininkai. Naujos elektrinės statyba – efektyvesnė ir leisianti ateityje gerokai atpiginti gyventojams šilumą“, – atsakė D.Misiūnas, paklaustas, ką rinktųsi „Lietuvos energija“ Kaune – statyti naują 270 mln. litų vertės elektrinę ar rekonstruoti seną už 120 mln. litų.

A.Sekmokas palaikė „Lietuvos energijos“ vadovą, tačiau pabrėžė, kad galutinis sprendimas – miesto valdininkų rankose.

„Savivaldybė turėtų atlikti analizę, pagal kurią būtų nustatyta, ar Kaunas pajėgus pritraukti investicijas, kokia būtų atsipirkimo kaina. Pagal tai miestas turėtų nuspręsti, kuriuo keliu eiti – ar skirti mažiau investicijų ir daugiau mokėti už šilumą, ar investuoti dabar ir ateityje mokėti mažiau“.

Nors Kaune planuojama statyti koogeneracinę elektrinę, varomą biokuru, ministras kritiškai atsiliepė apie atsinaujinančiu kuru varomų jėgainių projektus Lietuvoje.

Pasak jo, elektros energijos gaminimas iš atsinaujinančių šaltinių – verslininkų siekis pasipelnyti visos visuomenės sąskaita.

Dar praėjusių metų pavasarį Ūkio ministerija pareiškė, kad valstybės pagalba atsinaujinančios energetikos investiciniams projektams ir valstybės palaikomam elektros energijos supirkimo tarifui turi dvigubo finansavimo požymių.

„Situacija Kauno šilumos sektoriuje yra sudėtinga, kainos vartotojams yra pakankamai aukštos. Pirmas sprendimo būdas – skaidyti susidariusį monopolį. Artėja 2016 metai, kai Kauno termofikacinė elektrinė nebegalės gaminti šilumos arba turės mokėti milžiniškas baudas už taršą – tai verčia priimti sprendimą ir į Kauną atvesti kuo daugiau nepriklausomų energijos gamintojų. Mes palaikysime šią įdėją“, – užtikrino A.Sekmokas.

Ministras paminėjo bendrovių „FortumHeat Lietuva“, „Senukai“ interesus statyti elektrines Kaune. Pasak jo, apsirūpinimas savais energijos ištekliais, priklausomybės mažinimas nuo importuojamos energijos, orientacija į vartotoją – tai pagrindinės Energetikos ministerijos nuostatos, tačiau galutinis žodis – savivaldybės.

Ministras pripažino, kad šilumos kaina Lietuvos miestuose yra labai skirtinga. Pasak jo, yra savivaldybių, kurios labai efektyviai naudoja biokurą. Vilniuje kaina nėra aukščiausia, tačiau ten žmonės tiesiog jaučiasi apgaudinėjami.

„Mūsų vizija – centralizuoti Lietuvos šilumos tiekimo tinklai. Pavyzdys yra Panevėžys, kuris šiluma aprūpina Pasvalį, Pakruojį – ten žmonės moka vienodą kainą. Kaip spręsti tokius klausimus kituose miestuose, mažinti kainą – konkretaus atsakymo šiai dienai nėra", – sakė ministras.

A.Sekmokas konstatavo, kad Rusijos dujų kaina yra žymiai padidinta, o dėl jos turi derėtis „Lietuvos dujos” – valstybė negali kištis į dviejų ūkio subjektų derybas. Tačiau, pasak jo, šis klausimas jau beveik išspręstas.

„Gauname signalus iš „Gazprom“, kad jie yra pasiruošę kalbėtis ir, turint Europos Sąjungos komisijos palaikymą, kainos turėtų mažėti, normalizuotis visoms Rytų Europos kaimynėms“, – sakė ministras.

Tačiau kada tai įvyks, jis pasakyti negalėjo.

Pasak ministro, gamyba Lietuvoje tik didės, tai rodo net kylantis paprasto vartotojo poreikis – namuose atsiranda vis daugiau buitinių prietaisų. Šį poreikį, anot A.Sekmoko, patenkintų tik atominė elektrinė.

Po susitikimo su konservatorių partijos Kauno skyriumi A.Sekmokas apsilankė Kauno termofikacijos elektrinėje (KTE).

A.Sekmokui KTE atstovai aprodė elektrinės įrengimus, vėliau supažindino su investiciniais ketinimais, siekiant pastatyti naują kogeneracinę elektrinę ir taip atpiginti šilumą mažiausiai 20 procentų.

Ministrui buvo pateikti investuotojų planai naujos elektrinės statybą pradėti biokuro katilų įrengimais.

Pirmajame etape būtų įrengti biokuro katilai, kurių galia siektų trečdalį Kauno miesto poreikio (apie 50 MW šiluminės galios, iki 25 MW - elektros), investicijos – nuo 150 iki 200 milijonų litų. Antrasis biokuro katilų įrengimas būtų įmanomas apie 2016 m.

Tačiau, pasak KTE atstovų, vien tik biokuro stabiliam šilumos užtikrinimui nepakaktų. Reiktų ir kombinuoto dujų ciklo įrenginių.

"Visiškai palaikau tokius planus – naująją elektrinę pradėti biokuro katilų įrengimu yra labai racionalus sprendimas", – teigė A.Sekmokas.

Tačiau jis pripažino, kad viskas priklauso nuo savivaldos. "Deja, savivaldybės su šilumos ūkiu ne visada susitvarko. Bet kokiu atveju, Kauno miesto taryba pačiu artimiausiu metu turi priimti greitus ir racionalius sprendimus, nes jeigu po 2016-ųjų reikės mokėti ir taršos mokestį, kainos šoktels gerokai", –  sakė ministras.

Taip pat jis teigė, kad šiuo metu viena iš svarbiausių aktualijų – užtikrinti biokuro tiekimą, nes jau matyti ženklų, kad siekiama monopolizuoti biokuro rinką bei didinti jo kainas.