Dujų kaina tampa sunkiai pakeliama našta dažnam vilniečiui

"Vilniaus energija" antstoliams yra perdavusi per 5000 skolininkų. Nuo liepos 1 d. buitiniams vartotojams brangstančios dujos, regis, jiems duos dar daugiau darbo. O vilniečiai jau nusiteikę, kad paskui kylančias dujų kainas aukštyn turėtų šauti viskas – nuo mokesčių už karštą vandenį iki duonos ir makaronų.

Kiek dujų kaina kils didiesiems vartotojams, nei tiekėjai, nei pirkėjai prognozuoti nesiryžta.

Pasaka be galo

Naujojoje Vilnioje dviejų kambarių bute senos statybos name su trijų asmenų šeima gyvenanti Nijolė dirba mokytoja ir gauna 1300 litų atlyginimą. Maistą moteris gaminasi ant dujinės viryklės. Ji, kaip ir tūkstančiai buitinių dujų vartotojų, už 1 kub. m dujų mokėdavo 2,04 lito.

Vidutiniškai per mėnesį suvartojant apie 9 kub. m dujų, išlaidos joms viršydavo 20 litų. Nuo liepos 1-osios 1 kub. m dujų pabrangus iki 2,33 lito, per mėnesį teks pakloti bemaž 23 litus.

Vos trimis litais brangiau. Bet iš karčios patirties pasimokiusi Nijolė netiki, kad šeima patirs tik tokį nuostolį. Dažniausiai pabrangus bet kokiam kurui, po tam tikro laiko visų paslaugų ir netgi maisto produktų kainos šauna į viršų. Šalčiausiais žiemos mėnesiais už komunalines paslaugas paklodavusi 500 litų moteris nuogąstauja, kad dabar sąskaitos suvalgys daugiau nei pusę jos atlyginimo. Ir net per vasarą ji neišgalės padengti skolų už šildymą.

"Bijau būti blogio pranašu, tačiau tie trys litai – tik ledkalnio viršūnė. Garantuotai litu ar dviem pabrangs karštas vanduo – tai dar penki litai, žiemą kils šildymo kaina. Ir vėl prisidės mažiausiai 50 litų. Brangs elektra, o tuomet ir maisto kainos pajudės. Tad iš trijų litų ne mažiau kaip 100 litų susidarys", – nuogąstavo moteris.

Slegia skolų našta

Šilumą ir karštą vandenį sostinei tiekiančios bendrovės "Vilniaus energija" duomenimis, po šio šildymo sezono liko 110 mln. litų skolų. Gyventojų skolos sudaro trečdalį sumos – 33,5 mln. litų.

"Nesiečiau dujų brangimo ir skolininkų skaičiaus augimo. Tai migruojantys skaičiai, tačiau turime nemažai skolininkų ir kuo labiau brangsta kuras, tuo jų daugėja. Didžiausia skolininkė – savivaldybė, taip pat skolingi ir gyventojai, ir įmonės. O bendra skola šiemet sudaro 120 mln. litų, beveik tokia pati kaip 2002 m.", – dūsavo įmonės komercijos direktorius Rimantas Germanas.

Jis dienraščiui tvirtino, kad jau šiuo metu tiekimas vartotojams balansuoja ties mokumo riba, o laiku negavus įmokų už savo paslaugas, pinigų tenka skolintis iš bankų.

Anot jo, šiuo metu antstoliams perduota per 5 tūkst. su "Vilniaus energijos" skolininkais susijusių dokumentų. R.Germanas teigė, kad šie žmonės yra užkietėję skolininkai, su kuriais geruoju susitarti nepavyksta.

"Visuomet ieškome kompromisų. Iš pradžių siunčiame laišką, vieną, kitą. Tuomet skolininkui skambina vadybininkas. Dažniausiai būna susitariama dėl skolos grąžinimo dalimis. Jeigu ir šios priemonės neveikia, tuomet dokumentai keliauja į teismą, o iš ten antstoliams. Taip atsirado ir tie 5 tūkst.", – pasakojo R.Germanas ir paaiškino, kad "iš esmės kiekvienas žmogus, gavęs sąskaitą, jau yra skolininkas".

"Vilniaus realybė tokia, kad 80 proc. visos šilumos kainos sudaro dujų kaina. Kažkada ji tebuvo 50 proc. Šilumos tiekimo kaina nesikeičia 10 metų, nepriklausomai nuo infliacijos, augančių kainų, krizių. Tačiau ją aukštyn tempia dujų kaina", – kainodarą aiškino R.Germanas.

Jis priminė planus nuo dujų pereiti prie biokuro. Tačiau, anot R.Germano, toliau kalbų šie planai nejuda. Anot jo, šiuo metu niekas nesikeis – brangstant dujoms, sostinėje brangs viskas, įskaitant ir šilumą. Pastarąjį kartą šilumos kainos kilo šių metų gegužę, nuo 21,1 iki 23,36 cento už kilovatvalandę be PVM.

Prašo nedramatizuoti padėties

Du kartus per metus buitiniams vartotojams kainas perskaičiuojančios "Lietuvos dujos" dar vieno pabrangimo tvirtino nedramatizuojančios ir nematančios tiesioginių sąsajų tarp dujų ir visa kita brangimo. Pasak įmonės atstovės spaudai Jolitos Butkienės, mažiausiai dujų suvartojantys daugiabučių gyventojai brangimo smūgio tikrai nepajus.

"Smulkiausi vartotojai – tie, kurie per metus suvartoja iki 500 kub. m dujų. Į šią kategoriją patenka ne tik turintys dujinę viryklę, bet net ir mažų butukų, kuriuose yra autonominis dujinis šildymas, savininkai. Kiek jiems gali pabrangti paslaugos po liepos 1 d.? Na, litu ar daugiausia keliais", – ramino J. Butkienė.

Vidutiniams vartotojams vidutinė dujų kaina šoktels maždaug 18 proc., nuo 1,45 iki 1,75 lito. Tačiau butus ar namus dujomis besišildantiems vartotojams, net ir tiek pabrangus, tai vis tiek bus pigiau nei centralizuotai tiekiama šiluma.

"Ypatingų skundų nesulaukėme. Žmonės kvadratinio metro būsto šildymui kartu su karšto vandens paruošimu per metus vidutiniškai sunaudoja apie 10 kub. m gamtinių dujų – tai mažiau nei du litai už kvadratinį būsto plotą", – teigė "Lietuvos dujų" atstovė.

Dar mažiau vartotojai turėtų būgštauti dėl staigaus krašto vandens ir šilumos kainų augimo. Bent jau tiek, kiek jis susijęs su dujų brangimu. J.Butkienė patikino, kad dujų brangimas vartotojams niekaip nesusijęs su brangimu didiesiems arba nebuitiniams vartotojams, tokiems kaip "Vilniaus energija". Pastariesiems dujų kainos perskaičiuojamos kas mėnesį, tad ir staigaus kainų kilimo ar kritimo tikėtis neverta.

"Didieji vartotojai kainų kitimą pajunta greičiau, pastaruosius kelis mėnesius kaina jiems augo. Bet neįmanoma nuspėti, kaip bus rudenį. Viskas priklauso nuo konkrečios sutarties. Kaina gali augti, paskui, augant dujų suvartojimui, kristi. Be to, juk dujų kaina nesudaro 100 proc. visos šilumos kainos", – dėstė J.Butkienė.

Skolų anatomija

Vilniaus regione kartu su Vilniaus miestu vartotojų skolos "Lietuvos dujoms" šių metų birželio 1 d. siekė 3,4 mln. litų. Tai daugiau nei trečdalis visų Lietuvos vartotojų skolų. Jolita Butkienė tikino, kad skolos būna pačios įvairiausios, o, priklausomai nuo metų laiko, jų daugėja arba mažėja.

"Skolininkų sąraše atsiranda patys įvairiausi žmonės, taip pat skolos įvairiausios – nuo kelių centų iki keleto tūkstančių litų. Žiemą prasidėjus šildymo sezonui skolininkų skaičius auga, o vasarą mažėja. Rudeniop skolų gerokai sumažėja. Žmonės susitvarko. O paskui, prasidėjus šildymo sezonui, vėl viskas iš naujo", – pasakojo J.Butkienė.

Įmonės atstovė tvirtino, kad "Lietuvos dujos" lanksčiai žiūri į skolų valdymą. Žiemą sunkmečiu dujų stengiamasi neatjungti. Socialiai jautrioms grupėm


Šiame straipsnyje: Dujosdujų kaina

NAUJAUSI KOMENTARAI

www

www portretas
tegu kubilius su sekmoku dar pasibara su gasprom gales patys bezdedami dujas gamint -papigiai

wwwww

wwwww portretas
"Na, litu ar daugiausia keliais", – ramino J. Butkienė.... kaip idomu... pabrangs tik tiek...Jei busto sildymui sunaudoju 300 - 350 kub.m, tai kiek man pabrangs... TIK 90 - 100 litu. Visai juk nedaug...Tegu NENUSISNEKA si ponia.

kodel

kodel portretas
pagal sita raseiva --- kitiems dujos nepabrangs... tik vilnieciams. Vargsai tie vilnieciai. Tai sakau, gal DUJOS BRANGSTA VISOJ LIETUVOJ...
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių