Dovanotai kolekcijai vis nerandama vietos

Kauno miestui dovanotai profesoriaus Algimanto Miškinio kolekcijai iki šiol ieškoma vietos. Miesto savivaldybės ir Kultūros ministerijos vadovai nedrąsiai užsimena, kad tam trukdo ir paties mecenato kategoriška pozicija.

Reikalauja eksponuoti visą kolekciją   

Dar pernai vasarį Kauno paveikslų galerijoje atidaryta nuolatinė A.Miškinio Kauno miestui dovanotos Lietuvos dailės kūrinių kolekcijos ekspozicija. Ekspoziciją sudaro 227 aliejinės tapybos, akvarelės ir grafikos darbai (visame Lietuvos dailės rinkinyje yra apie 370 kūrinių). Tačiau tai yra tik maždaug penktoji visos A.Miškinio dovanotos kolekcijos dalis.

A.Miškinis paveikslus dovanojo miestui, o savivaldybė pasirašė turto patikėjimo sutartį su Nacionaliniu M.K.Čiurlinio muziejumi. Sutartis galioja iki 2012 metų. „Tai jaudina profesorių A.Miškinį, jis nesijaučia saugus dėl savo kolekcijos tolesnio likimo", - sakė vicemeras Stanislovas Buškevičius.

Pirmadienį Kaune lankęsis kultūros ministras Jonas Jučas pastebėjo, kad Nacionalinis M.K.Čiurlinio muziejus pateko į keblią padėtį.

„Paprastai muziejai eksponuoja 5-10 proc. savo turimų eksponatų, o visi kiti saugomi saugyklose. Tuo tarpu šiuo atveju reikalaujama eksponuoti visą dovanotą kolekciją. Žvelgiant iš muziejininkystės tradicijų toks prašymas nėra pagrįstas. Apie tai reikėtų kalbėtis su A.Miškiniu", - siūlė J.Jučas.

Nekeičiami eksponatai atsibosta

Nacionalinio M.K.Čiurlinio muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis taip pat sakė, kad muziejus neturi pakankamai vietos saugoti ir eksponuoti dovanotą kolekciją.

„Mes esame linkę įvertinti šį retą gestą, tačiau keliamos labai didelės sąlygos. Tam reikėtų ne atskirų salių, o atskirų pastatų", - pastebėjo O.Daugelis.

J.Jučas pastebėjo, kad nuolatinės ekspozicijos muziejuose yra keičiamos bent kas 5 metus, nes jos atsibosta lankytojams.

Kauno mero kabinete vykusioje diskusijoje buvo užsiminta, kad ne visi dovanotos kolekcijos darbai yra aukštos meninės vertės. „Kolekcija priklauso ne muziejui, o miestui. Mes negalime užsakyti jos ekspertizės. Kartą parodėme dalį darbų keliems menotyros ekspertams, profesoriui A.Miškiniui tai nelabai patiko", - sakė O.Daugelis.

Savivaldybė organizuos susitikimą su A.Miškiniu ir bandys dar kartą rasti sprendimą, kaip ir kur miestas galėtų saugoti ir eksponuoti visą dovanotą kolekciją.

Didžiulė dovana

Didžioji dovanotų Lietuvos dailės kūrinių dalis yra nacių okupacijos metais Kauno meno mokyklą baigusių ar dėl emigracijos į Vakarus studijas nutraukusių dailininkų paveikslai, taip pat tuo laikotarpiu aktyviai kūrusių senosios dailininkų kartos (Adomo Varno, Jono Šileikos, Antano Žmuidzinavičiaus, Kazio Šimonio ir kt.) darbai.

Daugiausia - per 90 kūrinių - yra itin produktyvaus dailininko Adomo Galdiko. Gerokai mažiau kūrinių yra Vilniaus meno mokyklos auklėtinių (Ferdinando Ruščico, Ivano Rybakovo, Ivano Trutnevo ir kt.) bei sovietmečio dailininkų. Dalis darbų yra mažai žinomų Lietuvoje dailininkų (Igno Martinaičio, Mykolo Paškevičiaus, Romualdo Kuprevičiaus ir kt.), o taip pat kolekcininko pirmą kartą į dienos šviesą iškeltų iki tol mūsų dailėje visai nežinomų kūrėjų (Stanislovo Aleksiūno, Stasio Sčesnulevičiaus). Kolekcininkas rinko ir žinomų skulptorių bei grafikų (Juozo Zikaro, Petro Aleksandravičiaus ir kt.) tapybos bei akvarelės darbus.

Daugiau šia tema:

Mecenatą vis dar mulkina



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių