D.Kedžio istorija priminė kunigo R.Mikutavičiaus bylą

Drąsiaus Kedžio artimųjų įtarimai, kad kūną planuota palaidoti kaip neatpažintą, turi rimtą pagrindą - tai įrodo pareigūnų neveiklumas nustatant jo tapatybę.

Atpažinti nesistengė

Keturias dienas nieko su kūnų nedarę pareigūnai, susigriebė tik tada, kai morge antradienį jį atpažino D.Kedžio tetos Audronė Skučienė ir Birutė Stepankevičienė, sesuo Neringa Venckienė bei  pusseserė Sonata Žukauskienė.

Tai patvirtino net pats Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Kęstutis Betingis.  „Ekspertizės prasidėjo tik šiandien. Tik vakar gavome informaciją, jog namiškiai atpažino D.Kedį“, - trečiadienį aiškino K.Betingis.

Kodėl, kaip priklausoma, iškart nebuvo atliktos visos reikiamos ekspertizės, DNR tyrimai, trečiadienį paaiškino Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo labai sunkių nusikaltimų tyrimo skyriaus prokuroras Vitoldas Guliavičius. Esą šeštadienį į įvykio vietą nuvykę pareigūnai neatpažino, kad tai yra D.Kedys.

Neturi pirštų antspaudų?

Prokurorą iš nepatogios padėties pabandė išsukti Kauno rajono policijos komisariato viršininkas Romas Oželis, pareiškęs, kad tyrėjai dar tą pačią dieną nuėmė pirštų ir delno anstpaudus, tačiau, pasak V.Guliavičiaus norint juos palyginti, reikia turėti su kuo lyginti.

Taip prokuroras leido suprasti, kad tarptautinę D.Kedžio paiešką pernai spalio 5-ąją paskelbę pareigūnai, nors ir labai sunku tuo patikėti, iki šiol neturėjo net pagrindinio įtariamojo piršto antspaudų. 

Apie tai, keturias dienas po neatpažinto lavono suradimo, nebuvo atliekami jokie veiksmai įrodo ir tas faktas, kad tik antradienį, kai D.Kedžio artimieji patys įsiprašė į morgą ir atpažino prie Kauno marių rastą vyrą, policijos pareigūnai buvo nusiųsti apklausti Šlienavos gyventojų.

Jie jiems rodė D.Kedžio nuotraukas, tačiau, pasak pareigūnų, nei vienas vietos gyventojas nepatvirtino pastarosiomis dienomis šiose apylinkėse sutikęs ar matęs vyrą panašų į D.Kedį.

Panaši istorija

Ši istorija labai panaši į skandalingąjį kunigo Ričardo Mikutavičiaus nužudymo tyrimą. Nors šis 1998 metais įvykdytas nusikaltimas buvo atskleistas, kunigo žudikai pasiųsti už grotų, tačiau Kauno  prokurorų veiksmai aiškinantis šią neeilinę žmogžudystę, kaip ir D.Kedžio atveju labiau priminė nieko neveikimą nei rezonansinį tyrimą.

R.Mikutavičius dingo 1998 m. birželio 30 d. Liepos 3 d. buvo sulaikytas pagrindinis įtariamasis Vladas Beleckas. Iš pradžių per apklausas jis viską neigė, tačiau po kiek laiko įtariamąjį apklausinėję kriminalistai pajuto, kad jis baigia palūžti psichologiškai ir gali tuoj prisipažinti.

Tokia tikimybė ypač padidėjo, kai 1998 m. liepos 15 d. Nemune buvo rastas neatpažinto vyro lavonas. Įtardami, kad tai gali būti be žinios dingusio R.Mikutavičiaus kūnas, Kauno kriminalistai surengė provokaciją - atspausdino laikraščio egzempliorių, kuriame buvo teigiama, kad upėje rastas kūnas yra atpažintas. Tikėtasi, kad pamatęs tai, V.Beleckas prisipažins.

Viską sujaukė tuometinio Kauno apygardos prokuratūros vadovo Gintaro Jasaičio skambutis.

Prokuroras pareiškė, kad rastas lavonas tikrai yra ne kunigo. Nors tuo metu dar nebuvo baigtos visos reikiamos ekspertizės, G.Jasaitis savo teisumu neabejojo.

„Ten buvo mano žmogus - Paulius Jablonskas, jis viską kontroliavo. Tad jokių abejonių negali būti“, - aiškino prokuroras.

„Išsiųsti“ į užsienį

Patikėję G.Jasaičiu, tyrėjai V.Beleckui pateikė kitą versiją - esą R.Mikutavičiaus kūnas rastas miške. Puikiai žinodamas, kad tai ne tiesa, V.Beleckas kaltu taip ir neprisipažino.

Dėl įkalčių stokos jį teko paleisti.

Netrukus Kauno apygardos prokurorai paskelbė turintįs įrodymų, kad kunigas pastebėtas užsienyje. Balandžio 8 d. tokia pati informacija buvo paskleista ir apie D.Kedį. Esą jis buvo pastebėtas Ispanijoje, Alikantės provincijoje. Pasak ispanų spaudos, pagalbos pas Ispanijos pareigūnus paprašę Kauno prokurorai turi duomenų, kad bėglys gali gyventi kažkur Costa Blanca vietovėje ir gali palaikyti ryšius su tautiečiais gyvenančiais Costa del Sol.

Netrukus D.Kedžio istorija susidomėjusi ispanų spaudą, vyrą pradėjo vadinti „drąsiuoju tėvu“, o socialiniuose tinklalapiuose pradėjo kurtis D.Kedį palaikančių ispanų grupės.

Po kelių dienų estafetę iš Ispanijos perėmė anglai - Londono laikraštyje pasirodė informacija, kad D.Kedį slapsto Londono lietuvių benduomenė.

Nieko nenuveikta

Neaišku, kaip ši istorija būtų pasibaigusi, jei ne tuometinio generalinio prokuroro Kazio Pėdnyčios atkaklumas. Išsireikalavęs tyrimo medžiagą, iš Kauno prokurorų, jis pamatė, kad byla tirta labai paviršutiniškai - niekas net nebandė lyginti upėje rasto skenduolio dantų, nepaėmė pirštų atspaudų, neparodė dingusio kunigo artimiesiems skenduolio nuotraukų ir drabužių.

Tyrimas buvo pavestas Generalinės prokuratūros prokurorui Rolandui Tilindžiui, kuris nurodė atlikti palaidoto skenduolio ekshumavimą. Tuomet ir paaiškėjo, kad kaip neatpažintas palaidotas žmogus yra R.Mikutavičius.

Po šios istorijos K.Pėdnyčia skyrė nuobaudas 11 su tyrimu susiejusiems pareigūnams - trys Kauno apylinkės prokuratūros prokurorai buvo atleisti iš darbo, o trys Kauno apygardos prokuratūros vadovai gavo papeikimus.

Tačiau tai nesutrukdė kai kurių prokurorų karjeros - papeikimą gavęs tuometis Kauno apygardos prokuroras G.Jasaitis tapo generalinio prokuroro pavaduotoju, buvęs Kauno apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų tyrimo skyriaus vadovas Vladimiras Kakoškinas - vyriausiojo prokuroro pavaduotoju, o tyrimui vadovavęs P.Jablonskas buvo perkeltas dirbti į Vilniaus apygardos prokuratūrą.