Detektyvas: kieno baltas „Peugeot“ važinėja Norvegijoje?

Nustatytos tvarkos dažnu atveju neatrodo ydingos, kol su jomis susiduriame tik popieriuje, o ne realiame gyvenime. Vienam kauniečiui teks įrodinėti nenusižengiant kitos valstybės tvarkai dėl paprasčiausios priežasties – toje valstybėje jis net nėra  buvęs.

Numeriai klonai

Kaunietis Jonas Naudžius atsidūrė gana keblioje padėtyje. Per 2011 m. nė karto užsienyje nesilankęs vyras ėmė gauti baudos kvitus: esą jis savuoju „Pegeout“ važinėja mokamais Norvegijos keliais ir nesusimoka už važiavimą.

Iš pradžių, tikėdamasis, kad tai tik keistas nesusipratimas, vyras nusiuntė laišką į Norvegiją ir paaiškino, kad jis nesisvečiavo toje šalyje. Deja, jo paaiškinimas situacijos nepakeitė. Tada J.Naudžius kreipėsi į Lietuvos policiją.

Gautas atsakymas vyrą dar labiau suglumino. Nieko nepešė kaunietis ir Valstybinės įmonės (VĮ) „Regitra“ Kauno filiale. J.Naudžius pasinaudojo tik neoficialiai gautu vieno pareigūno patarimu – pakeisti automobilio valstybinius numerius. Ką daryti su jau gautais kvitais, pagal kuriuos baudų suma siekia beveik 1 tūkst. litų, taip ir lieka neaišku.

Nepaliko Lietuvos

Pirmą baudos kvitą iš Norvegijos J.Naudžius gavo spalį. Po to – antrą, trečią. Galiausiai iš šios šalies kaunietį pasiekė dešimt pranešimų, bylojančių, kad esą nuo 2011 m. balandžio jis pažeidinėja Norvegijoje galiojančią tvarką. Viskas surašyta netaisyklinga lietuvių kalba, baudų dydis suskaičiuotas litais.

Pranešimuose užfiksuota, kokiomis dienomis, kokiu laiku, kuriomis kelio atkarpomis riedėjo kauniečio baltas „Pegeout“, kurio valstybiniai numeriai EBK 910.

„Mano tolimiausia kelionė 2011-aisiais buvo į Mažeikius“, – į tokius kaltinimus atsako J.Naudžius.

Vidutinį invalidumą jau daug metų turintis vyras sakė net nerizikuotų vienas važiuoti į tolimą šalį. „Būna dienų, kai dėl sveikatos visai negaliu vairuoti“, – dėstė kaunietis. Vyras tikino, kad niekam nėra davęs ir savo automobilio.

Norvegai neperkalbami

J.Naudžius kreipėsi į siuntėją Norvegijoje, tačiau apeliacija buvo atmesta. Priežastis – VĮ „Regitra“ norvegams pateikė duomenis, kad transporto priemonės su lietuviškais valstybiniais numeriais EBK 910 savininkas yra J.Naudžius.

VĮ „Regitra“ Kauno filialo viršininko pavaduotojas Rytis Polikauskas tik patvirtino, kad  savininkas yra J.Naudžius. Jis taip pat patvirtino, kad minimi valstybiniai numeriai niekada nebuvo vogti. „Jeigu jis tikrai niekam tos mašinos neskolino, tai gal kas nors  tiesiog padirbo tuos numerius“, – svarstė „Regitros“ atstovas.

Galimybė, kad tokiu pačiu numeriu galėtų būti registruotos dvi mašinos, pasak R.Polikausko, lygi nuliui. „Numerių gaminimas kompiuterizuotas ir, kiek žinau, programa net neleistų pagaminti to paties numerio du kartus. Mes šioje situacijoje jam neturime kuo padėti“, – apgailestavo R.Polikauskas. Ne vienus metus „Regitroje“ dirbantis pašnekovas sakė, kad apie tokį atvejį girdi pirmą kartą.

Baudžiamasis procesas negalimas

J.Naudžius parašė pareiškimą Lietuvos policijai. Ir čia jis atsimušė kaip į sieną. Kauno miesto Centro policijos komisariato Aleksoto policijos nuovados vyresnioji tyrėja Andžela Kečiorienė pranešė: pradėti ikiteisminį tyrimą atsisakyta.

„Nėra duomenų, kad pareiškėjo automobilio valstybiniai numeriai yra suklastoti ir jais naudojasi kitas žmogus. Taip pat nėra duomenų, kad J.Naudžius nėra buvęs užsienyje, šiuo atveju – Norvegijoje. Todėl veikoje nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“, – rašo A.Kečiorienė.

Pagal Šengeno sutartį šioje erdvėje esančių valstybių žmonių ir prekių judėjimas yra laisvas, todėl apie sienų kirtimą Lietuvos duomenų bazėje duomenų nėra. „Tai jeigu tuo automobiliu bus padarytas nusikaltimas, kaltas būsiu taip pat aš“, – svarstė J.Naudžius.

Sąmokslo teorija

Norvegų nurodytame tinklalapyje J.Naudžius susirado automobilio pažeidėjo nuotraukas. Gana prastos kokybės tamsiame fone matėsi užfiksuota „Pegeout“ priekinė dalis, kitose nuotraukose – mašinos galas. „Atkreipiau dėmesį, kad nuotraukose esančio automobilio priekyje nėra priešrūkinių žibintų. Ant mano automobilio buferio šie žibintai yra“, – skirtumus nurodė kaunietis.

Vyras tikino, kad ir automobilio gale skiriasi kai kurios žymėjimo detalės. Vidutinį invalidumą turintis vyras savąjį „Pegeout“ yra pažymėjęs invalido ženklu. Norvegų pateiktose nuotraukose tokio ženklo nėra.

J.Naudžius taip pat atkreipė dėmesį, kad automobilis pažeidėjas važinėja tais pačiais maršrutais. Tam tikromis dienomis atitinka net pažeidimo laikas. Kauniečiui susidarė įspūdis, kad automobiliu naudojamasi kelionėms į darbą ir atgal.

„Sunku patikėti, bet gal kas nors tikrai planavo šią aferą ir numerius padirbti rinkosi pagal turimą automobilį. Abu turėjome „Peugeot“ automobilius, tad jam teliko numerį nusipiešti“, – atsakymo ieškojo J.Naudžius. Labiausiai vyrui buvo apmaudu, kad Lietuvoje jam niekas nesiima padėti išsiaiškinti šios keblios situacijos.

Gintaras Černiauskas, advokatas

Jeigu asmuo dirba, tai labai nesudėtinga įrodyti kur atitinkamu laiku buvai. Įmonė parašo pažymą, ją patvirtina notarai ir ji nusiunčiama baudos išieškotojui. Jei asmuo nedirba šiek tiek sudėtingiau, tačiau įmanoma surinkti atitinkamus duomenimis, kuriais remiantis būtų galima užtikrinti savo buvimą Lietuvoje. Tokių dokumentų kopijas reikėtų patvirtinti pas notarą ir išsiųsti į Norvegiją. Taip pat patartina aprašyti pastebėtus automobilių skirtumus. Galima pridėti nuotrauką, kurios tikrumas taip pat turėtų būti patvirtintas. Vis dėlto šioje situacijoje turėtų būti siekiama, kad būtų pradėtas tyrimas dėl duomenų, šiuo atveju valstybinių numerių, suklastojimo. Taip jau yra, kad asmens pareiga įrodyti, kad nei jis, nei jo automobilis nebuvo toje vietoje.

Neapgalvotas absurdas

Ne mažiau į keblią situaciją gali patekti ir automobilį pardavęs asmuo. Pagal šalyje galiojančią transporto priemonių registravimo tvarką, kol pirkėjas neįregistruoja automobilio savo vardu, VĮ „Regitra“ duomenų bazėje nurodoma, kad išregistruota transporto priemonė priklauso ankstesniam jos savininkui. Situacija labai panaši, jei parduotu, bet naujojo šeimininko neįregistruotu automobiliu padaromas pažeidimas –  atsakomybė tenka buvusiam automobilio savininkui. Aiškinantis tokias situacijas nepakanka pateikti pirkimo-pardavimo sutartį. Teisininkų nuomone, tokioms situacijoms išspręsti pakaktų, jei „Regitros“ duomenų bazėje būtų nurodomas ne tik paskutinis automobilio savininkas, tačiau mašiną nupirkęs, bet jos neįregistravęs asmuo.