Delfinariumui – antras gimtadienis

Vieno unikaliausių šalies muziejų darbuotojai, pastaruosius metus gyvenę didelių permainų nuotaikomis, šiandien jau gali skaičiuoti mėnesius ir dienas, kai ilgai laukti pokyčiai virs kūnu.

Neatitiko nūdienos reikalavimų

O tiksliau – tik dalis laukiamų pokyčių. Lietuvos jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės teigimu, spalio pradžioje startavę delfinariumo rekonstrukcijos darbai – pirmas, tačiau labai svarbus ambicingo Jūros teikiamų pramogų, poilsio, sveikatingumo paslaugų ir pažinimo parko Kopgalyje steigimo etapas.

Klaipėdiečių bei uostamiesčio svečių traukos tašku tapęs muziejaus padalinys iškilo sudėtingu Lietuvai laikotarpiu – 1994 metais. Tuo metu, kai valstybės ekonomika dar tik stojosi ant kojų, tokio objekto statybos prilygo kone stebuklui.

Tačiau šiandien tenka konstatuoti, jog pastato projektas neatitinka nei energetinių išteklių kaštų, nei gyvūnams reikiamų sąlygų ar lankytojams skirtų paslaugų kokybės reikalavimų.

2009-aisiais buvo paskelbti delfinariumo rekonstrukcijos architektūrinio sprendimo laimėtojai – „Uostamiesčio projekto“ architektai Snieguolė ir Algirdas Stripiniai, pristatę darbą „Vanduo“.

Darbų rangovo konkursą laimėjo klaipėdiečių bendrovė „Konsolė“.

Pirmajam rekonstrukcijos etapui finansuoti Ūkio ministerija numatė apie 10 mln. litų iš ES Sanglaudos skatinimo veiksmų programos fondo.

Reikia specifinių įgūdžių

O.Žalienė pasakojo, jog suteikus delfinams laikinus namus Graikijoje, šiuo metu delfinariume jau verda ardymo darbai.

„Rekonstravimo procesas, ypač susijęs su inžineriniais tinklais, vandens paruošimo sistema, – labai sudėtingas, tad bendrovių, kurios užsiimtų tokio pobūdžio technologija, Lietuvoje – vienetai. Net ir įmonėms, kurios įrenginėja baseinus, tokia vandens regeneravimo sistema yra naujiena“, – teigė pašnekovė.

Svarbiausi pirmojo etapo darbai – žiūrovams skirtos salės bei gyvūnų pasirodymų baseino remontas.

O.Žalienė vardijo, jog pastatas bus apšiltintas bei pakeistas jo stogas, taip pat bus sumontuota efektyvi šildymo, vėdinimo sistema, atnaujintos gyvūnų baseino vandens padavimo ir filtravimo technologijos, sumontuota pažangiausia vaizdo ir garso įrangą, modernizuosianti pasirodymus, o pakeitus langus į patalpas pateks daugiau dienos šviesos.  

Pakis ir pastato fasadas

Nemažai pokyčių laukia ir delfinariumo lankytojų – patalpose bus įrengta šiuolaikiška kavinė, suremontuota fojė, tualetai, sutvarkyta infrastruktūra: įėjimas, kasos, informacinė sistema, liftas neįgaliesiems.

Lietuvos jūros muziejaus vadovė patikino, jog pokyčiai bus akivaizdūs ne tik pastato viduje, bet ir išoriškai.

„Pagal optimistinį scenarijų darbus planuojame baigti birželį. Kadangi esu optimistė, pesimistinio varianto neturiu“, – šypsojosi O.Žalienė.

Jūrų muziejaus direktorė pripažino, jog ne mažiau svarbu nei pirmojo darbų etapo įgyvendinimas yra projekto tęstinumas.

Antrajame etape numatoma delfinariumo plėtra, įrengiant delfinų terapijos centrą, atvirą baseiną šiems vandens žinduoliams, apžvalgos aikštelę bei kavinę ant delfinariumo stogo.

Gyvūnų laikymo sąlygos ypač pagerėtų, įdiegus vandens biologinio valymo sistemą bei ozonavimą.

Nauda – ne vien miestui

O.Žalienė įsitikinusi, jog iš esmė rekonstravus delfinariumą jis virstų, ko gero, alternatyvų Baltijos šalyse neturinčiu centru.

Lietuvos jūrų muziejaus vadovės žodžiais, Smiltynės, kaip aukšto lygio poilsio ir turizmo zonos stiprėjimas, padės ekonomiškai sutvirtėti visam Klaipėdos regionui.

Dabar muziejuje ir delfinariume per metus apsilanko nuo 400 tūkst. iki 0,5 mln. svečių.

Nors sunkmetis kiek pakoregavo išankstines prognozes, O.Žalienė viliasi, jog lankytojų srautų statistika akivaizdžiai pasikeis, kai Jūros teikiamų pramogų, poilsio, sveikatingumo paslaugų ir pažinimo parko Kopgalyje projektas bus galutinai įgyvendintas.

„Tikimės, kad po delfinariumo rekonstrukcijos lankytojų skaičius turėtų išaugti 25–30 procentų“, – kalbėjo pašnekovė.

Kol vyks delfinariumo atnaujinimo darbai, lankytojai kviečiami turiningai praleisti laiką Jūrų muziejaus akvariumo, jūrų faunos, jūrų žinduolių ir paukščių bei laivybos istorijos ekspozicijose.

Visą spalį muziejaus cirko arenoje vyko ir nemokami Šiaurės jūrų liūto Pirato pasirodymai.