Delfinariumui – antras gimtadienis

Vieno unikaliausių šalies muziejų darbuotojai, pastaruosius metus gyvenę didelių permainų nuotaikomis, šiandien jau gali skaičiuoti mėnesius ir dienas, kai ilgai laukti pokyčiai virs kūnu.

Neatitiko nūdienos reikalavimų

O tiksliau – tik dalis laukiamų pokyčių. Lietuvos jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės teigimu, spalio pradžioje startavę delfinariumo rekonstrukcijos darbai – pirmas, tačiau labai svarbus ambicingo Jūros teikiamų pramogų, poilsio, sveikatingumo paslaugų ir pažinimo parko Kopgalyje steigimo etapas.

Klaipėdiečių bei uostamiesčio svečių traukos tašku tapęs muziejaus padalinys iškilo sudėtingu Lietuvai laikotarpiu – 1994 metais. Tuo metu, kai valstybės ekonomika dar tik stojosi ant kojų, tokio objekto statybos prilygo kone stebuklui.

Tačiau šiandien tenka konstatuoti, jog pastato projektas neatitinka nei energetinių išteklių kaštų, nei gyvūnams reikiamų sąlygų ar lankytojams skirtų paslaugų kokybės reikalavimų.

2009-aisiais buvo paskelbti delfinariumo rekonstrukcijos architektūrinio sprendimo laimėtojai – „Uostamiesčio projekto“ architektai Snieguolė ir Algirdas Stripiniai, pristatę darbą „Vanduo“.

Darbų rangovo konkursą laimėjo klaipėdiečių bendrovė „Konsolė“.

Pirmajam rekonstrukcijos etapui finansuoti Ūkio ministerija numatė apie 10 mln. litų iš ES Sanglaudos skatinimo veiksmų programos fondo.

Reikia specifinių įgūdžių

O.Žalienė pasakojo, jog suteikus delfinams laikinus namus Graikijoje, šiuo metu delfinariume jau verda ardymo darbai.

„Rekonstravimo procesas, ypač susijęs su inžineriniais tinklais, vandens paruošimo sistema, – labai sudėtingas, tad bendrovių, kurios užsiimtų tokio pobūdžio technologija, Lietuvoje – vienetai. Net ir įmonėms, kurios įrenginėja baseinus, tokia vandens regeneravimo sistema yra naujiena“, – teigė pašnekovė.

Svarbiausi pirmojo etapo darbai – žiūrovams skirtos salės bei gyvūnų pasirodymų baseino remontas.

O.Žalienė vardijo, jog pastatas bus apšiltintas bei pakeistas jo stogas, taip pat bus sumontuota efektyvi šildymo, vėdinimo sistema, atnaujintos gyvūnų baseino vandens padavimo ir filtravimo technologijos, sumontuota pažangiausia vaizdo ir garso įrangą, modernizuosianti pasirodymus, o pakeitus langus į patalpas pateks daugiau dienos šviesos.  

Pakis ir pastato fasadas

Nemažai pokyčių laukia ir delfinariumo lankytojų – patalpose bus įrengta šiuolaikiška kavinė, suremontuota fojė, tualetai, sutvarkyta infrastruktūra: įėjimas, kasos, informacinė sistema, liftas neįgaliesiems.

Lietuvos jūros muziejaus vadovė patikino, jog pokyčiai bus akivaizdūs ne tik pastato viduje, bet ir išoriškai.

„Pagal optimistinį scenarijų darbus planuojame baigti birželį. Kadangi esu optimistė, pesimistinio varianto neturiu“, – šypsojosi O.Žalienė.

Jūrų muziejaus direktorė pripažino, jog ne mažiau svarbu nei pirmojo darbų etapo įgyvendinimas yra projekto tęstinumas.



Antrajame etape numatoma delfinariumo plėtra, įrengiant delfinų terapijos centrą, atvirą baseiną šiems vandens žinduoliams, apžvalgos aikštelę bei kavinę ant delfinariumo stogo.

Gyvūnų laikymo sąlygos ypač pagerėtų, įdiegus vandens biologinio valymo sistemą bei ozonavimą.

Nauda – ne vien miestui

O.Žalienė įsitikinusi, jog iš esmė rekonstravus delfinariumą jis virstų, ko gero, alternatyvų Baltijos šalyse neturinčiu centru.

Lietuvos jūrų muziejaus vadovės žodžiais, Smiltynės, kaip aukšto lygio poilsio ir turizmo zonos stiprėjimas, padės ekonomiškai sutvirtėti visam Klaipėdos regionui.

Dabar muziejuje ir delfinariume per metus apsilanko nuo 400 tūkst. iki 0,5 mln. svečių.

Nors sunkmetis kiek pakoregavo išankstines prognozes, O.Žalienė viliasi, jog lankytojų srautų statistika akivaizdžiai pasikeis, kai Jūros teikiamų pramogų, poilsio, sveikatingumo paslaugų ir pažinimo parko Kopgalyje projektas bus galutinai įgyvendintas.

„Tikimės, kad po delfinariumo rekonstrukcijos lankytojų skaičius turėtų išaugti 25–30 procentų“, – kalbėjo pašnekovė.

Kol vyks delfinariumo atnaujinimo darbai, lankytojai kviečiami turiningai praleisti laiką Jūrų muziejaus akvariumo, jūrų faunos, jūrų žinduolių ir paukščių bei laivybos istorijos ekspozicijose.

Visą spalį muziejaus cirko arenoje vyko ir nemokami Šiaurės jūrų liūto Pirato pasirodymai.

Projekto informacija

Projekto pavadinimas: Jūros teikiamų pramogų, poilsio, sveikatingumo paslaugų ir pažinimo parkas Kopgalyje (delfinų terapijos centro įkūrimo I etapas – esamo delfinariumo pastato dalies rekonstrukcija).
Veiksmų programa: Sanglaudos skatinimo veiksmų.
Bendra projekto vertė: 8 318 229 Lt.
Projektui skirtas finansavimas: 8 318 229 Lt (iš jo ES dalis – 400 938,64 Lt).
Projekto vykdytojas: Lietuvos jūrų muziejus.

 

Darbų etapai

Delfinariumo rekonstrukcija – sudėtinė projekto „Jūros teikiamų pramogų, poilsio, sveikatingumo paslaugų ir pažinimo parkas Kopgalyje“ dalis. Akvariumas yra senesnis už delfinariumą, tad jau prieš keletą metų buvo parengtas jo rekonstrukcijos projektas, prie kurio darbavosi žinomi Europos architektai-akvariumistai. Dar tolimesniuose ateities planuose – atviras rekreacinis baseinas su pašiltintu jūros vandeniu, skirtas klaipėdiečių ir svečių poilsiui, už delfinariumo. Dabar ten yra nenaudojamas senas gelžbetonio baseinas, kažkada tarnavęs elektrožūklės bandymams. Sutvarkius šią teritoriją, akis kryps į etnografinę pajūrio žvejo sodybą, šalia kurios turėtų atsirasti panašaus kaimiško tipo apgyvendinimo nameliai, skirti delfinų terapijoje dalyvaujančioms šeimoms.


Šiame straipsnyje: Europa Klaipėdos mieste

NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Nori Europos jaunimo sostinės titulo
    Nori Europos jaunimo sostinės titulo

    Klaipėda sieks tapti Europos jaunimo sostine 2020 metais. Tikimasi, kad tai padės ugdyti ir išlaikyti mieste jaunuosius talentus. Tačiau yra ir abejojančių tokių titulų nauda. ...

  • Mokyklose atnaujins sporto sales ir bibliotekas
    Mokyklose atnaujins sporto sales ir bibliotekas

    Septyniose uostamiesčio progimnazijose ir gimnazijose bus įrengtos modernios ugdymo erdvės. Vienose numatoma atnaujinti sporto sales, kitose bibliotekas-skaityklas. ...

  • Siekis: Lietuvos šimtmečiui – atnaujinta jachta „Lietuva“
    Siekis: Lietuvos šimtmečiui – atnaujinta jachta „Lietuva“

    Jachta „Lietuva“ turi būti kapitališkai suremontuota ir toliau reprezentuoti Klaipėdą bei visą šalį – tokią poziciją išsakė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos kolegija, pritarusi lėšų skyrimui &scaro...

    4
  • Sankryžos rekonstrukcija baigta
    Sankryžos rekonstrukcija baigta

    Pamario, Audros ir P.Lideikio gatvių sankryžoje jau įrengtas turbožiedas. Tereikia sutvarkyti dokumentus, kad objektas būtų pripažintas tinkamu naudoti ir perduotas savivaldybei. ...

  • Klaipėdoje – I. Kanto pėdsakai
    Klaipėdoje – I. Kanto pėdsakai

    Turtinga Klaipėdos istorija vis dar traukia iš užmaršties faktus, kurie galėtų praturtinti pasauliui siunčiamą žinią apie mūsų miestą. Jau netrukus galėsime besti pirštu į senamiesčio kampą, kur stovėjo garsiojo filosofo Im...

  • Šilumos laukti nebeverta
    Šilumos laukti nebeverta

    Geri orai baigėsi, savaitgalis ir artėjančios savaitės pradžia bus drėgna bei vėsi. Šilumos sinoptikai patarė nebelaukti. ...

  • Savivaldybė svarsto investuoti į Klaipėdos universitetą
    Savivaldybė svarsto investuoti į Klaipėdos universitetą

    Klaipėdos miesto savivaldybė nori glaudžiau bendradarbiauti su Klaipėdos universitetu (KU), meras Vytautas Grubliauskas aiškina, kad savivaldybė galėtų prisidėti ir finansiškai. ...

    2
  • Smiltynės jachtklubas žada sutvarkyti pakrantę
    Smiltynės jachtklubas žada sutvarkyti pakrantę

    Smiltynės jachtklubas puoselėja mintį sutvarkyti šalia esančią pakrantę, kuri dabar nesiderina prie gražios įstaigos aplinkos. Norima, kad greta plytinti teritorija virstų patrauklia rekreacine zona. ...

  • Klaipėdos mieste – nauja gatvė
    Klaipėdos mieste – nauja gatvė

    Klaipėdoje atsiras nauja gatvė, kuriai bus suteiktas Šilėnų gatvės pavadinimas. Ši arterija drieksis šalia Arimų gatvės. ...

    6
  • Klaipėdoje nyksta kaimiškos apraiškos
    Klaipėdoje nyksta kaimiškos apraiškos

    Uostamiesčio žaliuosiuose plotuose vis dar pasitaiko besiganančių arklių, kai kurie gyventojai laiko naminius paukščius ar net bites. Tačiau esą šios "egzotikos" pastaruoju metu gerokai sumažėjo. ...

    4
Daugiau straipsnių