Dėl pašalpos - kryžiaus keliai (papildyta)

Po rugpjūtį praūžusios audros nukentėjusiems kauniečiams išmokėta bemaž 100 tūkst. litų. Tačiau vienkartinių pašalpų gavėjai skundžiasi, kad norėdami gauti pinigus susidūrė su biurokratinėmis kliūtimis.

Kur mokosi jūsų vaikas?

Kauno savivaldybė per audrą nukentėjusiems kauniečiams išmokėjo daugiau nei 88 tūkst. litų, tačiau vienkartinių išmokų bus daugiau, nes prašymus galima pateikti iki lapkričio vidurio. Be to, užtrunka laiko, kol jie patvirtinami arba atmetami. Neabejojama, kad savivaldybės išmokas gaus ne visi nukentėjusieji, nes kai kurių nuostoliai pernelyg maži, o kiti pateikė ne visus būtinus dokumentus. Žaliakalnio seniūnijoje gyvenanti Janina pasakojo, kad per audrą patyrė daugiau nei tūkstančio litų nuostolį, tačiau pašalpos gauti nesitiki, nes vis dar nėra pateikusi visų reikalaujamų dokumentų.

"Jūs neįsivaizduojate, kiek jų reikia. Turbūt porą šimtų litų reikia išleisti vien benzinui, kad galėtum visus dokumentus gauti", – skundėsi moteris.

Per audrą nuvirto šalia Janinos namo stovėjęs medis, kuris išvertė tvorą, nuplėšė lietvamzdžius, apgadino stogą. Bent dalį nuostolių tikėtasi padengti vienkartine pašalpa, tačiau jos gavimo procedūra Janiną varo į neviltį. Pasak moters, ji seniūnijai turėjo pateikti ne tik remonto darbų ir statybinių medžiagų sąmatą, bet ir parašais patvirtintus originalius dokumentus iš Registrų centro, Darbo biržos, darbovietės, vaiko mokyklos, draudimo bendrovės, nors namas ir nebuvo draustas.

"Manęs reikalauja dokumentų, kad mano vyras nedirba, sūnus mokosi tam tikroje mokykloje, namas nėra draustas. Elektroniniu paštu nusiunčiau draudimo bendrovės atsakymą, kad namas nėra draustas, bet jiems netinka – reikia dokumento originalo su parašu", – būtinus dokumentus vardijo Janina ir teigė, kad tikrintojai iš savivaldybės pas ją lankėsi kelis kartus.

Kreipėsi dėl šiferio lapo

Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Ana Sudžiuvienė aiškino, kad pašalpos pageidaujančių asmenų pateikti dokumentai kruopščiai tikrinami, nes pirmiausia į pašalpą gali pretenduoti tik vargingai gyvenantys žmonės. Be to, nuostoliai turi būti susiję su gyvenamuoju būstu, pagrįsti dokumentais ir ne per maži, nes mažiausia galima išmoka – 520 litų. Savivaldybė teigia, kad buvo patenkinti 59 prašymai iš 63.

"Viena močiutė kreipėsi, nes per audrą buvo nuplėštas šiferio lapas nuo balkono stogelio. Negalime jai skirti net minimalios pašalpos – 520 litų", – vieną atmestų prašymų pavyzdį pateikė A.Sudžiuvienė.

Prašymus dėl pašalpos analizuojantys specialiosios komisijos nariai turi įtarimų, kad ne visi dokumentai užpildyti sąžiningai. Pavyzdžiui, vienas kaunietis apgadintą stogo dalį vertina 28 tūkst. litų, kitas, kone tokį patį stogo plotą – 8 tūkst. litų.

Maksimalus leistinas savivaldybės paramos dydis – 3120 litų.


Vyriausybinė – dosnesnė

Iš viso miesto biudžete gyventojų nuostoliams kompensuoti numatyta skirti daugiau nei 187 tūkst. litų. Į ją gali pretenduoti nepasiturintys kauniečiai.

Visų kitų viltis – Vyriausybės skirta parama. Jos laukia Didžiojoje gatvėje gyvenantis Leonas Pauža. Audra nuplėšė ketvirtį jo namo stogo. Sūnaus padedamas vyras nusipirko visas būtinas medžiagas ir stogo remontą planuoja pradėti kitą savaitę.

"Labai daug dokumentų pateikiau iškart po škvalo, bet pinigų dar nėra", – atsiduso L.Pauža.

Paramai gauti būtinus dokumentus L.Pauža pateikė nedelsdamas, tačiau jos vis dar negavo. Vyrą pradžiugino vakarykštė žinia – pranešta, kad Vyriausybė per audrą nukentėjusiems kauniečiams skirs beveik 175 tūkst. litų. Paramos iš Vyriausybės prašiusiems nukentėjusiems žmonėms dėl dokumentų vargti teko mažiau. Jiems nereikėjo įrodinėti, kad yra verti paramos – gali būti socialiai remtini. Užteko įrodyti jų turtui padarytą žalą. To nespėjusiesiems padaryti – šaukštai popiet, nes dokumentus reikėjo pateikti iki rugsėjo 8 d.

"Valstybinę paramą gauti paprasčiau. Vyriausybės skirtos sumos užteks visiems, kurie pateikė žalą įrodančius dokumentus", – teigė Civilinės saugos tarnybos vyr. specialistas Romaldas Mikėnas.


Nuostoliai po audros

1,4 mln. litų – tiek lėšų vėtros padariniams likviduoti skirta iš miesto biudžeto

0,6 mln. litų – viešosioms erdvėms sutvarkyti.

253 tūkst. litų – gatvių apšvietimo, elektros tinklams remontuoti.

187,2 tūkst. litų – gyventojų patirtai žalai kompensuoti.


Kreipėsi į Vyriausybę

Kauno savivaldybė į Vyriausybę kreipėsi ne tik dėl gyventojų patirtų nuostolių. Papildomai prašoma skirti 900 tūkst. litų, kurie būtų skirti sumokėti už miestą po škvalo tvarkiusioms, infrastruktūrą atkūrusioms įmonėms – bendrovėms "Kauno švara", "Irgita", "Autrolis", "Eismo juosta", "Kauno gatvių apšvietimas", VST, kurios dėl audros patyrė didžiulių nuostolių. Atsakymo į šį prašymą vakar dar nebuvo gauta.


Šiame straipsnyje: Škvalasaudra

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Pirmieji vokiški šarvuočiai „Boxer“ pasiekė Lietuvą
    Pirmieji vokiški šarvuočiai „Boxer“ pasiekė Lietuvą

    Kauno.diena.lt skaitytojai užfiksavo Kauno gatvėmis vežamas kovos mašinas „Boxer“. Krašto apsaugos ministerijos atstovai patvirtino šį faktą. ...

    8
  • Pagerbti darbščiausi pakaunės ūkininkai
    Pagerbti darbščiausi pakaunės ūkininkai

    Kauno rajono ūkininkams ketvirtadienį buvo patiestas raudonas kilimas – Raudondvario dvare įvyko konkurso „Metų ūkis 2017“ laureatų apdovanojimų vakaras. ...

    1
  • Verslo laisvė Kauno apskrityje: pirmauja laikinoji sostinė ir Birštonas
    Verslo laisvė Kauno apskrityje: pirmauja laikinoji sostinė ir Birštonas

    Kauno miestas, Kauno rajonas ir Birštonas pagal mažiausią verslo barjerų lygį antrus metus iš eilės pateko į pirmaujančių šalies savivaldybių dešimtuką. ...

    1
  • Kas Panemunės šilo laukia 2018-aisiais?
    Kas Panemunės šilo laukia 2018-aisiais?

    Mėgstama kauniečių pasivaikščiojimo vieta – Panemunės šilas – per kelis pastaruosius mėnesius pasikeitė neatpažįstamai. Atnaujinti takai, įrengtas LED apšvietimas bei poilsio aikštelės yra tik pokyčių prad...

    17
  • Kaunietė: ar Darbo biržos konkursas nebuvo fiktyvus?
    Kaunietė: ar Darbo biržos konkursas nebuvo fiktyvus?

    Ar Kauno teritorinės darbo biržos du kartus skelbtas ir atšauktas konkursas dėl projekto „Atrask save“ specialisto pareigų nebuvo fiktyvus? Toks klausimas kyla su LRT.lt susisiekusiai kaunietei Vaidai, kuri papasakojo, kaip Darbo birža ...

    4
  • Gal tai jūsų svajonių katinėlis?
    Gal tai jūsų svajonių katinėlis?

    Šis pusantrų metų katinėlis gali tapti nuostabia dovana šiuo šventiniu laikotarpiu kiekvienai šeimai, išsiilgusiai mielo, švelnaus murklio. Jūs galite taipti tuo žmogumi, kuris pavers jo gyvenimą rožiniu. ...

  • 2000 vaikų, kurie nesižudys
    2000 vaikų, kurie nesižudys

    Karas keliuose ar karas viduje? Kiekvieną dieną netenkame dviejų gyvybių dėl savižudybės. Kodėl mes žudomės? Kam tai rūpi? Ką gali vadybininkas nuveikti dėl savižudybių? Ar čia tik specialistų reikalas? Kodėl visuomenė šiai problemai ...

    1
  • Kas nutylėta KTU gimnazijos skandale?
    Kas nutylėta KTU gimnazijos skandale?

    KTU gimnazijos skandalas suskaldė bendruomenę. Negana to, paaiškėjo, kad ne visi moksleiviai gina mokytoją, o direktorius viešai prabilo, kad suabejota ir pačiu nusirašinėjimo faktu. ...

    35
  • Kauniečių dovanos Kalėdų seneliui: nuo meilės iki lietuviškų lašinių
    Kauniečių dovanos Kalėdų seneliui: nuo meilės iki lietuviškų lašinių

    Kalėdinė nuotaika vis stipriau žengia į mūsų kasdienybę. Miestai pasipuošė šventinėmis dekoracijomis, pagreitį įgauna ir dovanų paieškos bei pasiruošimas Kalėdoms. O kaip šventėms ruošiasi kauniečiai? Ji...

  • LSU taps LSMU akademija?
    LSU taps LSMU akademija?

    Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša registravo Seimo nutarimo projektą, kad Lietuvos sporto universitetas (LSU) akademijos statusu būtų prijungtas prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU). ...

    3
Daugiau straipsnių