Dėl nerangios valdžios Kaunas vėl prarado ES lėšas

50 tūkstančių litų – tokių ES lėšų neteko Kauno regionas ir tuo pačiu miestas dėl vėlavimo įgyvendinant biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo projektus. Tai tik pirmosios Aplinkos ministerijos sankcijos. Ateityje, neskubant rengti projektų, gali būti nubrauktos visos programos lėšos. Jos vertė – 450 mln. litų.

Istorija kartojasi

„Kauno diena“ jau rašė apie Kauno miesto savivaldybėje valdininkų įklampintą Ekologinį Baltijos regiono projektą ir dėl jų nerangumo prarastus ES milijonus. Atrodo, istorija kartojasi.

Dar antradienį išplatintame Aplinkos ministerijos pranešime sakoma, kad Kauno, Vilniaus, Šiaulių ir Telšių regionams skiriamos finansinės sankcijos dėl vėlavimo įgyvendinant biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo projektus. Biologiškai skaidžios atliekos – užterštas ar netinkamai perdirbtas popierius, kartonas, skystos ir kietos maisto produktų, sodo atliekos.

Aplinkos ministro Gedimino Kazlausko teigimu, tokių priemonių imtasi nustačius, kad savivaldybės nesilaiko savo pačių patvirtintų pirkimo planų – kyla rizika, kad projektai nebus įgyvendinti laiku.

„Raginimais, įspėjimais ir kitokiais raštais savivaldybes ne kartą perspėjome apie gresiančias sankcijas. Ta patį savivaldybių vadovams aiškinome per Aplinkos ministerijoje vykusius susitikimus, tačiau išvadas padarė ne visi. Tikiuosi, kad finansinės korekcijos taps tuo signalu, kuris privers savivaldybes suktis sparčiau. Priešingu atveju gali tekti imtis pačių griežčiausių priemonių – nubraukti visas projektams skirtas lėšas“, –  Aplinkos ministerijos pranešime perspėja ministras G.Kazlauskas.

Biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo sistemai sukurti Aplinkos ministerija yra paskirsčiusi 450 mln. litų Europos Sanglaudos fondo paramos. Lėšos skirtos dešimčiai Lietuvoje veikiančių regioninių atliekų tvarkymų centrų, kuriuos valdo to regiono savivaldybės.

Direktoriaus viražai

Kauno regione toks centras – VšĮ „Kauno regiono atliekų tvarkymo centras“ (KARTC) –įsteigtas 2005 metų kovo 5 dieną. Įstaigos dalininkai – šešios Kauno apskrities savivaldybės ir bendrovė „Kauno švara".

KARTC Kauno regiono direktorius Kęstutis Balčiūnas, paklaustas, dėl kokių priežasčių Kauno regionas ir tuo pačiu Kauno miestas neteko Europos sąjungos lėšų, bandė išsisukinėti, kad oficialiai lėšos dar esą nenubrauktos.

Primintas, kad oficialus pranešimas spaudai išplatintas dar antradienį, K.Balčiūnas sakė, raštu jo dar negavo.

Į klausimą, ar KRATC nevėluoja rengti Europos sąjungos projektus, direktorius užtikrino, kad tikrai ne.

„Pagal tai, kokius turime patvirtintus planus ir grafiką, mes neatsiliekame, o ir pagal sutartį viskas atitinka. Projektas jautrus terminams, be to, ten minimi ne vien mes – ten minima pusė Lietuvos. Sprendžiam tuos klausimus. Kaunas buvo pirmasis regionas, kuris paskelbė tą konkursą, bet jį mums nutraukė“, – prisiminė biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo projekto pradžią direktorius.

Paklaustas, kodėl gi nutrauktas šis KARTC konkursas, K.Balčiūnas pripažino, kad jis buvo blogai parengtas.

„Mes pasirinkom koncesiją, o mus informavo, kad tokio metodo negalima naudoti, dėl to ir nutraukė“, – sakė K.Balčiūnas.

Kaltų vėl nėra

Vėliau direktorius visgi patvirtino, kad žino apie Aplinkos ministerijos skirtas nuobaudas. Jis teigė kalbėjęs su Kauno aplinkos projektų valdymo agentūros atstovais, kurie ir užsiminę apie ministerijos pritaikytas griežtas priemones regionams.

Pasak K. Balčiūno, šioje istorijoje vienos kalčiausių – finansavimo sąlygos.

„Projektas vėlavo dar ir dėl to, kad nebuvo aiškios finansavimo sąlygos. Jis pateko į ES 2007-2013 metų laikotarpį, o realiai startą gavom tik po trejų metų. Mes galvojame, kad dar spėjame į tą traukinį ir viską padarysim. Pagal sutartis, koreguojamus grafikus mes spėjame, bet pavojus yra, nes kas nors gali apskųsti pirkimus, o Europa juk nepalauks“, – perspėjo direktorius.

Aplinkos ministerijos teigimu, įgyvendinus biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo projektus, sąvartynus turėtų pasiekti vos trečdalis dabar susidarančių atliekų, taip pat iš esmės bus išspręsta nuo sąvartynų prieigų sklindančių nemalonių kvapų problema. Taip pat būtų skatinamas individualus atliekų kompostavimas jų susidarymo vietoje, plėtojamas atskiras biologiškai skaidžių atliekų surinkimas, statomi rūšiavimo įrenginiai, atliekos bus perdirbamos, o šio proceso metu išgaunama energija.