Iš degusio kelto išsigelbėję lietuviai: Buvo košmariška naktis

Dešimt šeštadienį po vidurnakčio užsidegusio kompanijos „DFDS Lisco“ kelto „Lisco Gloria“ keleivių sekmadienį apie 11 val. nusileido Tarptautiniame Vilniaus oro uoste.

"Linkiu niekam to nepatirti", - sakė vienas iš kelto keleivių Juozas Korsakas. Kelte, iš Kylio plaukusiame į Klaipėdą, jis buvo su 28 m. sūnumi Vyčiu Korsaku. Abu vyrai džiaugėsi sveiki ir gyvi grįžę namo. "Mus išgelbėjo žmonių vienybė", - neabejojo V.Korsakas.

Darbo organizacija - prasta

Gaisras kelte kilo apie 01.30 val. nakties. Dauguma keleivių tuo metu buvo besumingantys. "Ruošiesi pailsėti, o čia netikėtai pajunti dūmelių kvapą. Iš pradžių tai jokių įtarimų nesukėlė. Tačiau kažkas pradėjo šaukti, kad degame. Dar sudrausminau, kad taip juokauti nevalia. Tačiau netrukus pro langelį savo akimis išvydome liepsną", – pasakojo J.Korsakas.

Vyriškio sūnus čiupo, ką galėjo. Pirmiausia - dokumentus. Tačiau kompiuteris ir kuprinė liko kajutėje. Laiko susirinkti visus daiktus - pritrūko.

"Organizacija buvo, atleiskite, prasta. Kaip kas išmanė, taip tas tvarkėsi", - kalbėjo J.Korsakas.

Trys žmonės iššoko per bortą

Vyrai teigė garso sirenos negirdėję. Esą aliarmą ėmė kelti patys žmonės. Tuo metu kelto įgula įtikinėjo, kad situacija kontroliuojama. "Buvo bandoma sudaryti įspūdį, kad gaisras lokalus ir kad jis netrukus bus užgesintas. Tačiau man pasirodė be galo keista, kad niekas negriebia gesintuvų. Dūmų daugėjo akimirksniu, jų buvo tiek daug, kad atsitūpėme ant žemės - kitaip nebuvo kuo kvėpuoti. Iš pradžių įgula mums liepė likti savo vietose. Trūko oro, todėl vyrai jau norėjo pradėti daužyti langus, bet kaip tik tada gavome leidimą lipti ant denio", - prisiminimais dalijosi V.Korsakas.

Visiems keleiviams buvo išdalytos gelbėjimosi liemenės, paskubomis suteiktas instruktažas. Tačiau daugelis liemenę rankose laikė pirmą kartą ir nesuprato, nei kaip ją apsivilkti, nei kaip įjungti lemputes.

Šiuo atveju vieni kitiems į pagalbą suskubo patys žmonės.

"Buvo labai didelis susikalbėjimas, tarpusavio pagalba. Vieno vyro klausiau - ar jūs mokate elgtis su liemene? Jis atsakė, kad ne, bet supranta, kaip viskas turėtų veikti. Kažkas patarė suplėšyti antklodes ir sudrėkintus skudurėlius dėti prie burnos ir nosies. Kažkas ant denio pylė vandenį, nes jau darėsi karšta – virė vanduo, lydėsi metalas. Tėtis nusidegino koją. Trys žmonės iššoko per bortą, nes laivo grindys nuo karščio susmego į apačią. Jiems neliko kitos išeities, kaip šokti per turėklus į vandenį. Kiek žinau, juos ištraukė vokiečiai su sraigtasparniais", - pasakojo V.Korsakas.

Bijojo, kad valtis perlūš

Pirmiausia į valtį buvo susodinti moterys ir vaikai. "Niekas nelipo per galvas. Jei vaikai, tai vaikai - nebuvo brovimosi, prieštaravimų. Vienas keleivis buvo 3-4 mėn. kūdikis. Jį suvyniojo į striukę. Kiek teko girdėti, nei mama, nei vaikas nenukentėjo", - sakė degusiame kelte plaukęs vaikinas.

Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad pats valčių leidimo į vandenį procesas toli gražu nebuvo sklandus.

"Pirmoje valtyje buvę žmonės net bijojo, kad beleidžiant ji perlūš, nes svirduliavo į visas puses ir bent tris kartus atsidaužė į laivo bortą. Taip atsitiko dėl to, kad grandinės buvo ne atleistos, kaip kad turi išsivynioti lynas, bet nukirstos. Antroji valtis leidosi sėkmingiau, bet ir tai su pačių keleivių pagalba. Vienas vyriškis, kad ją užvestų, prie valties prijungė mašinos akumuliatorių", - keleivių darbą petys petin nušvietė V.Korsakas.

Chaosui nebuvo laiko

Nuo gaisro pradžios iki žmonių evakuacijos praėjo apie 30 min. Kol buvo laive, žmonės sprogimo negirdėjo, nors žinojo, kad įgulos vadintas lokalus gaisras išplito - degė sunkvežimiai, mašinos, net kuro talpyklos.

Supleškėjo ir Korsakų automobilis su jame buvusiomis itališkomis prekėmis. Vyrai pasakojo išgyvenę košmarišką naktį, tačiau būnant įvykių epicentre to nejautė. "Susikaupi, sutelki mintis ir chaosui nėra laiko. Tikrąjį nakties siaubą įvertinau tik kitą dieną per televiziją žiūrėdamas reportažus. Būdamas avarijos vietoje galvojau: "Negaliu leisti, kad į Lietuvą grįžtų dvi urnos"", - prisipažino V.Korsakas.

Komplimentai vokiečiams

Iš kelto keleiviai pirmiausia buvo nugabenti į sporto salę, kur ir pernakvojo. Kitą dieną jie buvo perkelti į viešbutį. "Maitino be pertraukų", - šypsojosi V.Korsakas.

"Vokiečių gelbėtojai dirbo labai profesionaliai. Kelto įgulai turime priekaištų, tačiau juk visi keleiviai gyvi, todėl, matyt, ne viskas buvo blogai. Tiesiog įgulai reikėjo žmonių išjudinimo, pastūmimo į priekį", - kalbėjo V.Korsakas.

Vilniaus oro uoste sutiktas Valerijus Podlipskis buvo nekalbus. Kiek nuostolių per gaisrą patyrė, vyriškis sakė dar neskaičiavęs. Tačiau sudegė jo vairuojamas sunkvežimis su "Philip Morris" prekėmis, visa navigacija, kompiuteriu.

"Užuodėme dūmus, išėjome į koridorių, pamatėme bėgančius žmones. Visi šaukė, kad gaisras. Iš pradžių galvojome, kad nieko ypatingo, bet po to paaiškėjo, kad situacija rimta. Pradžioje kilo panika, bet po to žmonėms išdalijo liemenes, moterys ir vaikai sėdo į pirmą valtį, kiti keleiviai - į antrą", - sakė V.Podlipskis.

Vyrai pasidžiaugė, kad gaisras kelte kilo ne toli atviroje jūroje, o netoli Danijos. "Kitaip nežinia, kuo viskas būtų baigęsi", - svarstė J.Korsakas.

Gaisras baigiamas gesinti

Gaisras, kuris ilgiau nei 30 valandų siautėjo su Lietuvos vėliava plaukiojančiame automobilių kelte, šiuo metu stovinčiame Danijos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje, sekmadienį buvo praktiškai numalšintas, pranešė Danijos karo laivyno pareigūnai.

"Laive nebesimato liepsnų, tik kyla dūmai, kurių daug mažiau nei vakar", - Danijos jūrų pajėgų operatyvinės vadavietės budintis karininkas sakė naujienų agentūrai AFP.

Kelte "Lisco Gloria", kuriame yra 200 tonų degalų, vėliau sekmadienį apsilankys ugniagesiai, patikrinsiantys, ar jo viduje niekas nebeliepsnoja, taip pat išpumpuosiantys viduje susikaupusį vandenį, siekiant stabilizuoti laivą ir užtikrinti jo plūdrumą.

"Ši operacija nebėra paieškos ir gelbėjimo - dabar tai aplinkos apsaugos operacija", - aiškino kariškis.

Danijos pareigūnai šeštadienį pranešė, jog degalai iš Lietuvos kelto neišsiliejo.

Kilus gaisrui, dreifuojantis laivas pasiekė Danijos vandenis ir išmetė inkarą už maždaug trijų kilometrų nuo šiai šaliai priklausančios Langelando salos.