Dabartinė susisiekimo sistema Vilniuje – „užvakar diena“

Vakar Vilniaus savivaldybėje buvo svarstytas naujų viešojo transporto rūšių diegimas. Specialųjį planą parengusi Ūkio subjektų grupė pabrėžė, kad esamą visuomeninio susisiekimo sistemą reikia tobulinti, tačiau metro šalininkai ataskaitos išvadas kritikavo.

Kritikuoja senamadžius

Ūkio subjektų grupę atstovavusi Marija Burinskienė pabrėžė, kad per metus viešuoju transportu keliauja apie 183 mln. gyventojų, o pagrindinis krūvis atitenka autobusams. Todėl esą būtina sureguliuoti keleivių srautus ir pakeisti požiūrį į viešąjį transportą.

Ataskaitoje M.Burinskienė pristatė 7 galimus viešojo transporto variantus ir pateikė greitųjų autobusų, tramvajaus, metro efektyvumo vertinimą. Palankiausiai Ūkio subjektų grupė įvertino greituosius autobusus, o metro diegimą atmetė dėl finansinių aplinkybių, esą ši transporto priemonė iki 2040 m. neatsipirktų.

„Vertinant ekonomines prielaidas ir keleivių srautus, naujos viešojo transporto rūšies nereikia. Reikia tik geresnės viešojo susisiekimo kokybės“, - sakė ji.

Piliečių asociacijos „Metro sąjūdis“ valdybos pirmininkas Juozas Zykas sukritikavo parengtą ataskaitą. Jo manymu, sostinei būtinas radikalus sprendimas: „Tai yra tas pat, kas sunkiai sergantį ligonį gydyti ramunėlių arbata. Per 30 metų tiek padaryti yra per mažai, be to, mes ir toliau stumdysimės kamščiuose, kuriuose kiekvieną dieną išleidžiami keli milijonai litų.“

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) profesoriaus Jono Anuškevičiaus manymu, elektriniai autobusai taršos ir transporto spūsčių neišspręstų: „Tai nėra nauja transporto rūšis, tik patogesnė, galbūt greitesnė. Ji užima tą patį žemės paviršių, tas pačias gatves, veikia pagal esamą susisiekimo struktūrą.“

Jis taip pat sakė ataskaitoje pasigedęs konkrečių užsienio pavyzdžių, kurie iliustruotų siūlomos transporto priemonės ekonominę ir socialinę reikšmę miesto plėtrai.

Koją kiša mitai

J.Zyko teigimu, visuomenėje dar vyrauja mitas, kad Vilnius yra per mažas miestas turėti metropoliteną. Šis požiūris esą atėjo dar iš Sovietų Sąjungos laikų, kai dėl finansinių sunkumų valdžia metro leisdavo statyti tik milijoną gyventojų turintiems miestams.

„Tačiau vakarietiška prasme Vilnius yra net peraugęs. Lozanos miestas Šveicarijoje turi metro, nors yra Panevėžio dydžio, o Helsinkis, kai jame statė metro, buvo Kauno dydžio. Tokių pavyzdžių yra daug“, - sakė jis.

J.Zykas sakė taip pat susidūręs su visuomenės požiūriu, kad metro galima statyti tik už valstybės biudžeto lėšas. Tačiau, jo teigimu, esama ir alternatyvų: „Metro būtų įgyvendinamas pasitelkiant įvairius fondus, privačius investuotojus. Juk kuo didesnės investicijos, tuo patraukliau turtingiems investuotojams. Užsienio investuotojų atsirastų ne mažiau kaip keturi.“

Pasak J.Anuškevičiaus, žmonių nepasitikėjimą metro statyba kelia naujų mokesčių baimė. Tačiau privačių investuotojų atsiradimas nerimą išsklaidytų ir gyventojai noriai naudotųsi metro paslaugomis.

„Jei žmogus turėtų galimybę greitai ir nebrangiai pasiekti savo darbo vietą, nedeginti kuro ir neieškoti automobilio parkavimo vietos, jis tikrai sumokėtų 2-3 litus, kad atsidurtų reikiamoje vietoje“, - tikino jis.

Palankus metas

Bendrovės „Tiltra Group“ koncesijų departamento vadovo Vitoldo Sapožnikovo teigimu, parengtoje Ūkio subjektų grupės ataskaitoje finansinis metro aspektas išnagrinėtas nepakankamai. Esą grupė pateikė ne patį pigiausią užsienio pavyzdį, nes metro projektą galima įgyvendinti 30-40 proc. pigiau. Be to, V.Sapožnikovas pabrėžė, kad ataskaitoje nenagrinėta jokia privačių investuotojų galimybė.

„Aš siūlyčiau neužtrenkti durų 30-iai metų - vis tiek visi didesni miestai anksčiau ar vėliau įdiegia bėginį transportą, nes tai yra geriausia alternatyva socialiniu, ekonominiu bei sveikatos požiūriu. Todėl reikėtų išsamiai išanalizuoti finansinę metro projekto pusę“, - sakė jis.

Profesorius J.Anuškevičius teigė, kad "Metro sąjūdis" jau sulaukė konkrečių pasiūlymų iš Europos. Metro projekto galimybėmis jau domėjosi Ispanijos kompanijos, siūlę lėšų projekto studijai. Todėl iš valstybės siekiama ne finansinės paramos, o leidimo vykdyti metro projektą.

„Brangiausiai kainuoja ir ilgiausiai tęsiasi politinis apsisprendimas, nes jau 30 metų valdžia visuomenei neleidžia statyti metro“, - sakė J.Zykas ir pridūrė, kad neabejoja, jog metro Vilniuje kada nors bus.

Jis taip pat pabrėžė, kad šis metas yra palankus pradėti metro statybas, nes darbams Europos Komisija skiria atskirą paramą. Todėl nereikėtų praleisto progos ir pasinaudoti siūlomu finansavimu.

Metro – dalis kito projekto

VGTU profesoriaus Jurgio Vanago teigimu, metropoliteno Lietuvai reikia ir dėl 2002 m. Seimo patvirtinto Lietuvos Respublikos Teritorijų Bendrojo plano. Pagal jį nutarta suformuoti „europinio lygmens centrą“. Tai padaryti esą įmanoma sujungus didžiuosius šalies miestus Vilnių ir Kauną patogiu ir greitu susisiekimu. Anot jo, kelionė tarp šių miestų turėtų trukti ne ilgiau nei 25-30 minučių, tačiau šiuo metu net modernizuotas geležinkelis nuotolį įveikia per 40-50 minučių.

J.Vanago manymu, tam tinkama transporto priemonė būtų vienabėgis ekspresas. Kelionė juo iš Vilniaus į Kauną truktų apie 14 minučių. Kol kas Strateginiame plane greitojo tarpmiestinio geležinkelio stotis numatyta Pilaitės rajone.

„Paradoksalu, bet per 14 minučių atvykus iš Kauno į Vilnių, miesto centrą viešuoju transportu pasiekti prireiktų apie 30 minučių. Padėtį iš esmės pakeistų metropolitenas“, - sakė J.Vanagas, pabrėždamas, kad metro tą patį atstumą įveiktų per 9-12 minučių.

Jo manymu, dabartinė viešojo transporto sistema yra pasenusi, todėl reikėtų dairytis į užsienio šalių patirtis: „Patikėkite, tai yra užvakar diena. Yra aibė pavyzdžių, kaip mąstymas į priekį duoda gerų rezultatų.“

Visuomenė nori metro

J.Zyko teigimu, dėl metro Vilniaus mieste svarstoma dar nuo 1980 m., todėl atėjo laikas projektą realizuoti. Pirmieji žingsniai žengti 2003 m., kai šiuo klausimu spaudoje pasirodė pirma publikacija.

„Nuo tada 4 metus vyko diskusijos tarp specialistų. Priėjome išvadą, kad reikia įtraukti visuomenę. Tuomet įkūrėme piliečių asociaciją “Metro sąjūdis„, taip pat įsteigėme VšĮ “Vilniaus metro„ praktiniams darbams nudirbti“, - pasakojo jis.

J.Zykas džiaugėsi, kad per šiuos metus projektu susidomėjo ir jį palaiko apie 14 tūkst. žmonių. Pasak jo, žmonių palaikymo buvo galima tikėtis atlikus apklausas, kuriose paaiškėjo visuomenės susirūpinimas susisiekimo problema: „Iki krizės susisiekimo problemą įvardijo 60 proc. gyventojų – net nusikalstamumo, švietimo ir sveikatos apsaugos problemos gyventojams atrodė mažiau aktualios. Krizės metu taip pat didesnė pusė žmonių - 40 proc. - išskyrė susisiekimo klausimą.“

J.Zykas pabrėžė, kad apklausų metu didesnė gyventojų dalis pasisakė už metropoliteno idėją kaip galimą susisiekimo problemų sprendimą.

Paklaustas, ar visuomenė yra pakankamai atsakinga priimti sprendimus, J.Zykas patikino, kad ji privalo būti neabejinga: „Visuomenė ne tik gali, bet net ir privalo nuspręsti. Kaip sakoma, nebūtina kiaušinius dėti, kad suprastum jų skonį.“


Šiame straipsnyje: metrosusisiekimo transportas

NAUJAUSI KOMENTARAI

darom

darom portretas
darom

Aldona

Aldona portretas
Vilniaus planas nesuderintas su visuomenės gamybiniais-kultūriniais-švietimo ir buities poreikiais. Nenaudingai tvarkomas plotas, objektai vienas su kitu prieštarauja. Neatsižvelgiama į protėvių gynybines-geografines aplinkybes, nesaugojama originali istorija.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių