Buvę politiniai kaliniai prašo sutvarkyti Lukiškių aikštę

Lietuvoje antradienį minint sovietų okupacijos 70-metį, buvusių politinių kalinių atstovas prašė Seimo ir Vyriausybės partizanų deklaracijos autoriams suteikti signatarų statusą, užkardyti viešą partizanų šmeižimą ir įžeidinėjimus.

Taip pat prašyta leisti visuomenės atstovams dalyvauti kai kuriose bylose bei sutvarkyti Lukiškių aikštę Vilniuje.

Šį minimalų darbų sąrašą antradienį per iškilmingą Seimo posėdį pateikė Lietuvos politinių kalinių ir terminių sąjungos pirmininkas Povilas Jakučionis.

"Norime visai nedaug - tik kad visi kartu atkurtume istorinį teisingumą ir įamžintume XX amžiaus vidurio istorinę atminti taip, kad ji niekados nepasikartotų", - sakė jis.

Su sovietais kovojusios partizanų vadovybės sudaryta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio taryba 1949 metų vasarį paskelbė Deklaraciją, kuria įteisinta ginkluoto pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizacija.

Buvusio politinio kalinio A.Jakubčionio duomenimis, Lukiškių aikštės sutvarkymo ir paminklo Laisvės kovotojams projektą šiuo metu yra sustabdžiusi Aplinkos ministerija.

Jam pritarė parlamentaras Algimantas Dumbrava, sakęs, kad pagaliau reikia rasti galimybių sutvarkyti kapavietes bei kapines tremties vietose ir deramai įvertinti laisvės gynėjų atminimą, pastatant jiems paminklą Vilniaus mieste.

P.Jakučionis taip pat prašė sudaryti galimybes buvusiame KGB pastatų komplekse, Vilniuje, Gedimino prospekte, įkurti Laisvės kovų ir tautos kančių memorialą.

"Visi šie darbai jau yra pradėti, tereikia juos tęsti ir baigti. Jokie sunkmečiai tam netrukdo. Tereikia tik politinės valios", - kalbėjo Lietuvos politinių kalinių ir terminių sąjungos pirmininkas.

Kalbėtojas apgailestavo, kad iki šiol dar nepavyksta oficialiai visuotinai pasmerkti komunistų nusikaltimų, juridiškai prilyginant juos su nacių nusikaltimais. "Ir tai dėl to, kad SSRS karą baigė kaip nugalėtoja, o, kaip sakydavo dar senovės romėnai, nugalėtojai neteisiami", - tvirtino P.Jakučionis.

Jis priminė, kad per sovietinę ir nacių okupacijas Lietuva neteko apie 222 tūkst. žmonių, suimtų, įkalintų ir nužudytų, dar maždaug 196 tūkst. buvo ištremti ir išvežti priverstiniams darbams, daugiau kaip 22 tūkst. žuvo per ginkluotą pasipriešinimą, 275 tūkst. žuvo lageriuose, kalėjimuose ir tremtyje, 26 tūkst. žuvo karo frontuose, apie 300 tūkst. pasitraukė iš Lietuvos nuo bolševikų teroro.

"Iš bendro ištremtų, įkalintų ir pasitraukusių apie 700 tūkst. žmonių po 10-20 metų Lietuvon grįžo apie 220 tūkst. žmonių. Tai yra kas trečias suimtas, ištremtas ar išvarytas Lietuvos gyventojas", - teigė P.Jakučionis.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė pabrėžė, kad skausmingas okupacijos pasekmes Lietuva jaučiame iki šiol.

"Mokslininkai teigia, kad jei ne komunistinė okupacija, Lietuvos gyventojų dabar būtų apie 5 milijonus - panašiai kiek Skandinavijos valstybėse Norvegijoje, Suomijoje ar Danijoje. Neabejoju, kad ir mūsų gyvenimo lygis šiandien būtų panašus kaip ten, nebūtų tokios pavojingos emigracijos bangos, tiek savižudybių", - kalbėjo ji.

1940 metų birželio 15 diena Lietuvoje laikoma sovietų okupacijos pradžia. Tą dieną Sovietų Sąjunga, sulaužiusi galiojusias sutartis su Lietuva ir pamynusi bendrąsias tarptautinės teisės normas, įvykdė karinę agresiją prieš Lietuvos Respubliką bei ją okupavo.


Šiame straipsnyje: Lukiškių aikštėpartizanai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių