Buriuotojo svajonė - būstas ant vandens

Kadaise iš vieno Klaipėdos mero lūpų išsprūdę žodžiai „gyvensime kaip Amsterdame“ veikiau tapo sparnuota fraze, nei įgavo realius kontūrus. Kad ir kalbant apie vieną ryškiausių Nyderlandų sostinės simbolių – būstus ant vandens.

Miesto veido nepuošia

Įvairios baržos, namais virtę laiveliukai, plūduriuojantys įžymiuosiuose Amsterdamo kanaluose, jau tapo neatsiejama Olandijos uostamiesčio įvaizdžio dalimi. O kodėl tokių miestą pagyvinančių elementų negalėtų atsirasti Klaipėdoje?

Šis klausimas jau kurį laiką neduoda ramybės ir žurnalistui, aistringam buriuotojui Ruslanui Arbušauskui.

Uostamiesčio jachtų nuomos bendrovei vadovaujantis vyras konstatuoja tai, kas akivaizdu daugeliui: gyvenimas Danės upėje apmiręs.

„Pažiūrėkime, ką mes čia, pačiame miesto centre, turime. Te neįsižeidžia savininkai, bet kai kurie šių laivų – varganos būklės. Ne tokie čia turėtų stovėti, – įsitikinęs Ruslanas. – Klaipėdą labai pagyvintų baržos. Ir ne tik jos, bet ir senieji laivai, tokie kaip “Meridianas„, ar mažesni burlaiviai, kiti laiveliai, kuriuos būtų galima įsirengti ir gyventi. Klaipėdiečiai, miesto svečiai pamatytų, kad čia verda gyvenimas, kad čia išties yra miestas prie vandens, o ne šiaip miestas prie Smiltynės ar Melnragės paplūdimių.“

Pašnekovas prisipažino, jog ir pats daugelį metų puoselėja svajonę įsikurti tokiame būste ant vandens, ir netgi Danėje yra nusižiūrėjęs ne vieną tam tinkamą vietą.

Kainuoja ir milijonus

Ruslanas šypsojosi, jog bene didžiausiu įkvėpimu jam tapo televizijos serialas „Kalnietis“, kurio pagrindinis herojus gyveno baržoje. Pašnekovas prisiminė, jog brėžinių, kaip susimodeliuoti tokius namus, jau vaikystėje būdavę galima rasti ir specializuotuose rusiškuose žurnaluose.

Šiandien neišsemiami informacijos aruodai besidomintiesiems šia tema prieinami virtualioje erdvėje. Pasak Ruslano, internete galima rasti įvairių parduodamų laivų, kurie pritaikyti ar gali būti pritaikyti gyvenimui ant vandens.

„Olandijoje labai daug tokių laivų, tačiau patys pigiausi, kainuojantys apie 10–20 tūkst. eurų, – per prasti, nepatogūs. Jų ilgis siekia 9 m, plotis – vos 2 m. Sunku įsivaizduoti, kaip tokiuose įmanoma gyventi. Mano manymu, optimaliausias ilgis būtų 20–24 m, o – plotis – 5–6 m“, – vardijo buriuotojas.

Ruslano nuomone, Klaipėdai labai tiktų išvaizdžios burinės Temzės baržos. Tiesa, jų kainos prasideda nuo 100 eurų.

Specialiai gyvenimui ant vandens statyti būstai arba „Meridiano“ analogo burlaiviai – tarsi prabangūs apartamentai. Jie gali kainuoti ir daugiau nei 1 mln. eurų.

„Kiti laivai, kuriuos galima palyginti su loftais, – tinkami įsirengti senieji žvejybiniai laivai, traleriai, yra palyginti nebrangūs, po 40–60 tūkst. eurų. Tačiau teoriškai įperkami, jie pareikalautų labai daug išlaidų remontui“, – pripažino pašnekovas.

Atsirastų ir Lietuvoje

Ruslanas neabejoja, jog tinkamų laivų galima susirasti ir Klaipėdoje. „Kad ir legendinis laivas “Olga„ – manau, jis labai tiktų tokiam reikalui“, – pastebėjo pašnekovas.

Ruslano akimis, komunikacijų prasme labai patogios „apgyvendinti“ krantinės tarp Biržos ir Pilies tiltų, jei tik jos būtų deramai suprojektuotos – dabar esą jos skirtos laivams daužyti ir laužyti.

„Čia galima pasijungti elektrą ir vandenį, bet klausimas, kiek tai kainuotų. Gal geriau generatorius? Vadinasi, kažkada jį turėsi burbinti, pakrauti akumuliatorius ir maitinti visą sistemą. Žinoma, gali naudoti vėjo generatorius, saulės baterijas. Kitas klausimas – kaip atsikratyti nuotekų. Mūsų klimatinėmis sąlygomis labai aktualu ir šildymas. Visą laivą reikėtų apsišildyti iš vidaus – kaip ir kuo, vėl atskiras klausimas. Turi būti ne tik šilta, bet ir atsparu vandeniui ir net žiurkėms“, – vardijo pašnekovas.

Buriuotojo manymu, Klaipėdos valdžiai pavyzdžiu galėtų būti skandinavai. Jo žiniomis, už Kopenhagos, Stokholmo centre plūduriuojančius burlaivius nereikia mokėti komunalinių mokesčių – ši privilegija suteikiama už tai, kad tai tiesiog yra miesto puošmena.

Londone, Temzėje, prisišvartavusios baržos tik kurį laiką atleidžiamos nuo krantinės mokesčio, o po to privalo iš tos vietos pasišalinti. Tad jų savininkai griebiasi gudrybės – kartkartėmis migruoja iš vienos vietos į kitą.

Drėgmė – neišvengiama

Gyvenant baržoje ar kitame gyvenimui pritaikytame laive tektų susitaikyti ir su kitais specifiniais niuansais, kaip antai nestandartinė, ankštesnė nei tradiciniuose būstuose patalpų erdvė, taip pat nuolat tvyranti drėgmė.

Ruslanas prisipažino, jog prisitaikyti prie pastarojo niuanso būtų gana sudėtinga.

„Bet kadangi šią svajonę puoselėju nuo seno, manau, kad viskas suderinama. Klausimas, ar norėtų su manimi kas nors taip gyventi“, – šypsojosi pašnekovas.

Anot Ruslano, puikių galimybių pagyvinti miesto gyvenimą, suteikti jam ypatingo žavesio neišnaudoja ne tik Klaipėda. Įvairūs laivai ir laiveliai galėtų puošti ir Kauno, ir Vilniaus vandenis.

„Ko gero, didžiausias mūsų minusas – klimato sąlygos, kurios formuoja ir požiūrį, ir poreikį. Pavyzdžiui, olandams, kuriems teko atsikovoti žemę iš jūros, gyventi baržose – poreikis. Pas mus tokiems kaip aš tai būtų pomėgis“, – pripažino patyręs buriuotojas.

Pašnekovas neatmeta, jog entuziastus gali stabdyti ne tik nemažos investicijos, bet ir sudėtinga tokių objektų reglamentavimo procedūra.