Blynus per Užgavėnes kepa tik prastos „gaspadinės“?

Blynai ir Morė – du Užgavėnių mitai, sako etnologas Libertas Klimka, sugriaudamas įsitikinimus, kad persirengėlių šventė be šių atributų tiesiog neįmanoma. Girdi, kadaise blynais svečius vaišindavo tik tinginės ir apsileidėlės.

Apsukrios ir geros šeimininkės Užgavėnėms ruošdavosi iš anksto: kimšdavo žasų skrandelius, virdavo šiupinį su kiaulės uodega.

„Tai – tikrasis Užgavėnių valgis. Simboliška: per Kalėdas žmonės valgydavo kiaulės galvą, o per Užgavėnes – uodegą. Blynus svečiams kepdavo tik netikėtai svečių užkluptos šeimininkės – tos, kurios nieko neturėdavo, greitai blynų tešlą užtaisydavo“, - pasakojo etnologas L.Klimka.

Antrasis mūsuose prigijęs mitas – Morė ir jos deginimas. „Štai ir mano studentai įsitikinę,  kad Morę visoje Lietuvoje reikia deginti. Tačiau Morė kilusi iš Žemaitijos, tik dabar ji keliauja po visą šalį. Be to, nebūtina jos deginti – galima ir skandinti ar su rogėmis nuo kalno nuleisti, ką ir darydavo vaikai, tik, kaip minėjau, Žemaitijoje“, - aiškino L.Klimka.

Jis atkreipė dėmesį, kad lietuviškų Užgavėnių ištakos siekia net Akmens amžių. „Iš medžio išdrožiamos žvėrių kaukės labai archajiškos, tai – toteminiai protėviai“, - kalbėjo L.Klimka ir prisiminė šiomis dienomis per televiziją rodomus reportažus iš Venecijos karnavalo.

Veneciškos kaukės rafinuotos, nebylios ir orios, dvelkiančios viduramžiais. „Netrukus išvysime ir vaizdus iš Brazilijos, kur nuogos gražuolės siautės sambos ritmu. Tačiau ir viena, ir kita yra tos pačios Užgavėnės. Skirstomumai tik parodo, kaip kultūros diferencijavosi ir pasuko skirtingais keliais“, - lygino etnologas.

Jo manymu, po kelių dešimtmečių į Lietuvą irgi plūs turistai taip, kaip į Venecijos ir Brazilijos karnavalus.

„Mums seniai kirba mintis, kad Vilniuje galėtų vykti Šiaurės Užgavėnių karnavalas. Net tam tikrus žingsnius jau buvome žengę. Vienais metais buvome pasikvietę svečių iš Bulgarijos, Danijos, Latvijos. Pamatėme, kad Užgavėnių festivalis Vilniuje galėtų tapti tarptautiniu ir tradiciniu“, - kalbėjo Vilniaus etninės kultūros centro direktorės pavaduotojas Stasys Kavaliauskas.

Jis užsiminė, kad kultūros sostinės metams buvo parengtas Užgavėnių festivalio projektas, tačiau jis vertinimo komisijos nesudomino.

„Nesulaukėme palaikymo nei iš Ministerijos, nei iš savivaldybės. Kai nėra valdžios palaikymo, norai nueina niekais“, - atsiduso Vilniaus etninės kultūros centro Etninės kultūros mokymo skyriaus vyriausioji edukacijos koordinatorė Marytė Liugienė.

„Neformatas“, - pridūrė S.Kavaliauskas.

L.Klimka nusiteikęs filosofiškai: „Sėdime ant lobių skrynios, bet jos atidaryti ir visam pasauliui parodyti, kokie senosios istorijos turtai slypi, nemokame.“