Per blokadą Kauno medikai operuodavo ir be narkozės

Kauno medikai blokadą skaudžiai pajuto. Tuomet buvo gydoma tik Rusijoje pagamintais vaistais. Prasidėjus blokadai, jų tiekimas iškart buvo sustabdytas.

Estai įteikė dovanų

"Labai gerai atsimenu Estijos kolegų reakciją į blokadą mūsų šalyje. Buvau giliai nustebintas estų nuoširdumo, geranoriškumo", - prisimena tuomet Kauno medicinos universiteto Vaikų ligų klinikai vadovavęs docentas Jurgis Bojarskas.

Tą pavasarį jis su kolegomis dalyvavo Taline vykusioje pediatrų konferencijoje. Joje kauniečių klausinėjo apie padėtį Lietuvoje, darbo sąlygas. Estai pririnko žaislų, vaistų ir įteikė kauniečiams. Šias dovanas medikai parvežė į Klinikas.

"Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad vaistų vaikams, bent jau svarbiausių, netrūko. Šiluma taip pat buvo pasirūpinta. Klinikos turėjo savo katilinę, be to, vaikų skyriai visuomet šildomi daugiau ir ilgiau", - pasakojo J.Bojarskas.

Trūko donorų kraujo

Kauno medicinos universiteto klinikų vyriausiojo gydytojo pavaduotoju chirurgijai dirbęs Vitoldas Kievišas mena ir šaltas operacines, ir vaistų stoką. Buvo limituojamas dujų tiekimas, todėl taupyta šildymo sąskaita.

"Operacinėse turi būti 24 °C šilumos, o buvo 18 ar tik 15 °C. Ligonius apklostydavome šiltomis antklodėmis, o patys operuodavome sužvarbusiomis rankomis", - mintimis į praeitį grįžo V.Kievišas.

Gydytojas tvirtina, kad darbas nesutriko, nors buvo ne tik vėsu, bet ir stigo suaugusiems ligoniams reikalingų vaistų. Visi jie buvo rusiški, todėl deficitas pasijuto labai greitai. Trūko ir donorų kraujo, tvarsliavos, bet, sakoma,  gydytojai moka dirbti ir karo lauko sąlygomis.

Tokios Klinikose nesusidarė, nes jos buvo numatytos pagrindine sužeistųjų gydymo baze, jei kiltų neramumų. Tad buvo sukaupta nemažai medikamentų atsargų.
"Kasdieniam darbui trūko antibiotikų, narkotikų skausmui šalinti. Dėl to dažniau, jei tik buvo įmanoma, taikėme vietinę nejautrą. Elektros tiekimas nebuvo ribojamas, bet buvome pasirengę ir atsargines akumuliatorines sistemas", - šie vaizdai ir faktai gyvi V.Kievišo atmintyje.

Tačiau gydytojas akcentuoja ką kita: labiau už materialinius nepriteklius medikus žeidė nerimas dėl ateities, susigrąžintos šalies nepriklausomybės trapumo, moralinis didžiųjų kaimynų spaudimas.

Konsultuodavo telefonu

Gastroenterologijos klinikos gydytoja Margarita Varžaitienė pamena, kaip, būdama vyriausioji terapeutė, nebegalėjo važiuoti konsultuoti ligonių į rajonų gydymo įstaigas, kaip darydavo iki blokados. Klinikos nebeturėjo pakankamai degalų automobiliams, todėl apribojo keliones.

"Telefonu teko konsultuoti kolegas, susidūrusius su didelėmis gydymo problemomis. Į Kauno krašto gydymo įstaigas konsultuoti ligonių vykdavome tik pačiais kritiškiausiais atvejais", - prisimena M.Varžaitienė.

Kaip kauniečiai laikėsi blokados metu - skaitykite čia.