Biudžeto gelbėjimo planas: reikia deklaruoti gyvenamąją vietą Kaune

Miesto valdžia sugalvojo, kad miesto biudžetą galima papildyti, jeigu daugiau gyventojų deklaruotų gyvenamąją vietą Kaune, ir ragina žmones tai daryti.

Kauniečiai, dirbantys kituose miestuose, raginami deklaruoti savo gyvenamąją vietą Kaune ir taip padėti miestui surinkti daugiau pajamų. Savivaldybės vadovai žada, kad surinktus pinigus būtų galima labiau pagrąžinti ir tvarkyti miesto infrastruktūrą.

Prieš mėnesį tvirtinant 2010-ųjų miesto biudžetą Finansų skyriaus vedėjas Algimantas Laucius teigė, kad viena didžiausių priežasčių, kodėl sunkiai sekėsi surinkti pajamas į 2009 m. biudžetą buvo ta, kad ženkliai sumažėjo Kauno gyventojų. Pasak A.Lauciaus, dėl tos pačios priežasties ir šiųmetinė miesto piniginė gerokai plonesnė.

Savivaldybės duomenimis, Kaune labiausiai iš visų didžiųjų miestų jaučiamas gyventojų mažėjimas. Nuo 2006 m. mūsų mieste gyventojų sumažėjo 56 tūkst.

Šiemet miesto taryba patvirtino 680,2 mln. litų dydžio miesto biudžetas. Ši suma 123 mln. litų mažesnė už pernai patvirtintą opozicijos kritikuotą ir optimistiniu vadintą miesto biudžetą.

A.Laucius džiaugiasi, kad per sausį ir vasarį pajamas į miesto biudž-etą surinkti sekėsi geriau negu pernai per tą patį laikotarpį. 2009 m. per du mėnesius biudžete atsirado 19 mln. litų skylė, o šiemet ji per tą patį laikotarpį nesurinkta 10 mln. litų planuotų pajamų.

„Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) surenka Gyventojų pajamų mokestį (GPM), o paskui paskirsto jį savivaldybėms pagal gyventojų deklaruotą gyvenamąją vietą. Surinktų lėšų paskirstymas priklauso nuo to, ar įmonių, kuriose dirba kauniečiai, buhalterės yra teisingai užpildžiusios dokumentus ir nurodžiusios teisingą Kauno miesto savivaldybės kodą (19). Manau, kad ne visi kauniečiai žino šiuos niuansus, todėl raginu pasidomėti, ar gyvenamoji vieta teisingai deklaruota pas darbdavį“, - sakė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.

Savivaldybė skelbia, kad per šių metų sausio ir vasario mėnesius Kauno miesto savivaldybei iš VMI pervesta 42,194 mln. litų GPM. Iš Kauno miesto savivaldybės gyventojų pervesta 32,9 mln. litų, iš Vilniaus miesto savivaldybės - 6,261 mln. litų, Kauno rajono - 1,235 mln. litų, Jonavos rajono - 207 tūkst. litų, Klaipėdos miesto - 182 tūkst. litų, Kaišiadorių rajono 175 tūkst. litų, Panevėžio miesto - 148 tūkst. litų. Šie skaičiai atspindi, kuriuose miestuose daugiausia darbuojasi gyvenamąją vietą Kaune deklaravę gyventojai.

Iš Kauno miesto savivaldybės taip pat pervedamas GPM į kitas savivaldybes. Daugiausia per pirmus dvejus šių metų mėnesius pervesta Kauno rajono savivaldybei - 2,520 mln. litų, Vilniaus miesto savivaldybei - 744 tūkst. litų, Jonavos rajono savivaldybei - 458 tūkst., Klaipėdos miesto savivaldybei - 409 tūkst. litų, Kaišiadorių rajono savivaldybei - 309 tūkst., Šiaulių miesto savivaldybei - 270 tūkst., Panevėžio miesto savivaldybei - 265,8 tūkst., Prienų rajono savivaldybei - 265,2 tūkst.

Šie skaičiai parodo, iš kokių miestų atvykę gyventojai dirba Kaune, bet yra deklaravę gyvenamąją vietą kituose miestuose. Akivaizdu, kad daugiausia Kauno rajono gyventojų dirba Kauno mieste.

Sostinėje daugiausia dirbančiųjų iš kitų miestų yra iš Kauno, Klaipėdos miestų, Vilniaus rajono, Panevėžio, Šiaulių miestų bei Trakų ir Radviliškio rajonų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių