Biudžetas kiauras, meras įtaria šešėlinį verslą (papildyta)

Kauno savivaldybės biudžete švilpauja vėjai, o iki šiol atlikti skylių lopymai nedavė pakankamai naudos, todėl netrukus savivaldybė ketina priimti dar daugiau skausmingų sprendimų.

Kauno meras Andrius Kupčinskas pripažįsta, kad tokio skylėto biudžeto savivaldybė dar neturėjo, o surenkamų lėšų kraitis šiais metais mažėjo labiau nei bet kurio kito didesnio Lietuvos miesto. Jau akivaizdu, kad ir po dviejų planuoto metinio biudžeto mažinimų savivaldybė metinio plano neįvykdys, o šimtamilijoninės skylės neužlopys net ir tradiciškai geriausias gruodžio mėnuo.

Savivaldybės finansininkai pernelyg optimistiškai vylėsi, kad kas mėnesį surenkamų pajamų vidurkis sieks 39,7 mln. litų, tačiau jis nebuvo pasiektas nė vieną mėnesį, o keliskart iki vidurkio trūko dešimties ar net daugiau milijonų litų.

Didžiausią kirtį miesto biudžetas gavo dėl milžinišku santykiu sumažėjusių įplaukų iš gyventojų pajamų mokesčio. Meras įtaria, kad Kaune kaip niekur kitur daug verslo pasitraukė į šešėlinį pasaulį, todėl jau kreipėsi į Finansų ministeriją, kad ši paskatintų Valstybinę mokesčių inspekciją skirti daugiau dėmesio kontrolei.

Akivaizdu, kad kitais metais naujos aukso gyslos savivaldybė neatras, todėl politikai jau ruošiasi priimti vadinamuosius nepopuliarius sprendimus. Bus peržiūrėta visų savivaldybės kontroliuojamų įstaigų veikla, įvertinta ar pagrįstus atlyginimus gauna jų vadovai. Bus svarstoma galimybė sujungti švietimo, kultūros įstaigas, o kai kurias iš jų net naikinti.

„Daugiau mažinti išlaidų nėra kaip, o taip sutaupytume nemažai pinigų įmonių administravimui“, - teigė mero patarėja Edita Gudišauskienė.  

Šiai dienai savivaldybės kreditoriniai įsiskolinimai siekia per 119 mln. litų. Vien „Kauno energijai“ skola siekia 14 mln. litų. Todėl kitais metais ketinama ne stačia galva šokti įgyvendinti naujus didelius projektus, o atiduoti bent dalį skolų. Tačiau A.Kupčinskas pabrėžė, kad neketinama atsisakyti nė vieno ES finansuojamo projekto. Jiems įgyvendinti reikalingos savivaldybės dalies bus ieškoma bankuose. 

Karštligiškai išlaidas užsimojusi mažinti savivaldybė šiemet jau atleido beveik pusantro šimto tarnautojų, mažino atlyginimus, viešojo transporto ridą. Bene labiausiai taupymo pasekmes gyventojai pastebi sutemus. Dėl sumažinto gatvių apšvietimo iki metų pabaigos ketinama sutaupyti apie 235 tūkst. litų.


Gintaras Jonas Furmanavičius

Kauno miesto tarybos narys

Visą laiką būdavo Kaune kalbama, kad mieste prasta situacija, todėl, kad premjeras priklauso vienai partijai, o Kauno valdžia kitai. Būdavo lengva prisidengti savo neveiklumą politiniais motyvais. Dabar turime tą pačią valdžią ir mieste, ir valstybėje, o padėtis kiekvieną dieną blogėja. Mes prie to priėjome, nes neturėjome jokios ilgalaikės strategijos. Pavyzdžiui, taupymas gatvių apšvietimo sąskaita yra visiškas nesuprantamas. Atleidžiami vairuotojai, valytojai, o priiminėjami artimi žmonės imperatoriui ir jo nuolankiai tarnautojai. Jeigu reikia sutaupyti 15 proc. lėšų, negalima nuo visko nubraukti po 15 proc., nes tada viskas griūna. Visame pasaulyje protingi verslininkai daro kitaip. Jie susidėlioja prioritetus ir nusprendžia, ko iš viso nedaryti. Tai visada pasiteisina, o kai nubraukiame nuo visko, tada viskas griūna. Mano galva, toks biudžeto karpymas yra ekonominis neraštingumas.  


Skaičiai

51 mln. litų - vidutiniškai tiek savivaldybė gauna pajamų kas mėnesį (su dotacijomis).

60,5 mln. litų - vidutiniškai tiek reikia.


Į savivaldybė biudžetą neįplaukė planuotų GPM pajamų:

2006 m. - 14101 tūkst.

2007 m. - 43159 tūkst.

2008 m. - 53850 tūkst.

2009 m. per 11 mėn. - 99490 tūkst.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių