Bendruomenė pasišovė gydyti Laisvės alėją

Laisvės alėją budintų mokesčių lengvatos, muzika lig vėlumos, prestižinės parduotuvės? Receptų ieško būrys aktyvistų, nusprendusių suburti bendruomenę.

Skatintų ir auklėtų mokesčiais

Bendruomenės atstovai pasišovę derėtis su miesto valdžia, kad būtų priimti abiem pusėms naudingi sprendimai. Visi sutaria, kad pirmiausia būtina pagerinti alėjos erdvę įrėminančių statinių estetinį veidą. Laisvės alėjoje dirbančių verslininkų nuomone, juridiniams asmenims, nuosavybės teise valdantiems Laisvės alėjoje statinius bei patalpas ir gerai juos tvarkantiems, reiktų nustatyti minimalų - 0,3 proc. dydžio nekilnojamojo turto mokesčio tarifą. Savo pastatų neprižiūrinčiuosius, jų įsitikinimu, derėtų bausti piniginėmis baudomis.

Kadangi Laisvės alėja yra visuomenei skirta vieša erdvė, o ne miegamasis rajonas, bendruomenė siūlo suteikti teisę leisi muzikinius įrašus ir groti gyvą muziką joje iki 23 valandos ir taip paskatinti daugiau žmonių leisti čia vakarus.

Verslininkai taip pat atkreipė dėmesį, kad mėgindami pagražinti šią išskirtinę miesto gatvę, jie sulaukia ne paramos, o žlugdymo. Antai viešbučio "Kaunas" vienas iš savininkų Rimantas Meška stebėjosi, kad norėdami perdažyti pastato fasadą, už pastolių pastatymą valstybės žemėje turėjo sumokėti 10 tūkst. litų. Po 500 litų kaskart tenka mokėti už sunkiasvorio transporto įvažiavimą į Laisvės alėją, kuris veža statybines medžiagas šalia savivaldybės centrinio pastato rekonstruojamam pastatui.

Savaitgaliais šurmuliuos turgeliai

Laisvės alėjos gaivintojai ragina įrengti daugiau nemokamų automobilių stovėjimo aikštelių paralelinėse gatvelėse, o Vasario 16-osios gatvėje siūlo pastatyti pakylą riedutininkams ir dviratininkams.

Manoma, kad šeštadieniais ir sekmadieniais iki vidurdienio alėjoje vertėtų rengti turgelius, kuriuose būtų prekiaujama vienos ar kelių rūšių prekėmis. Be to, raginama neiškelti miesto savivaldybės iš šios zonos, iki Laisvės alėja "atsigaus". Bendruomenė žada bendradarbiauti su savivaldybe organizuojant masinius renginius, prieš visas tradicines šventes tinkamai ir skoningai papuošti savo įstaigų pastatus.

Laisvės alėjoje neseniai naują drabužių parduotuvę atidaręs bendrovės "Sinvest" prezidentas Vytautas Švirinas tikino, kad praėjusiais metais nuomojamų patalpų užimtumo rodikliai pagerėjo. Nekilnojamojo turto šioje gatvėje turintis verslininkas aiškino, kad atgaivinti čia gyvenimą gali ne pigių drabužių parduotuvės, bet aukštesnio lygio ir prieinamos kainos prekės. Antai jo atidarytoje drabužių parduotuvėje viena prekė vidutiniškai kainuoja 600 litų.

"Atidarymo dieną pirkėjų buvo užtektinai, visos penkios matavimosi kabinos buvo užimtos", - pasakojo verslininkas.

Krizės metu, pasak V.Švirino, moterys nelinkę švaistyti pinigus pigiems, bet prastiems daiktams, verčiau perka mažiau, bet kokybiškesnių drabužių.

Verslininko nuomone, Laisvės alėja turi būti brangesnių paslaugų vieta, kokios, pasak jo, sostinė neturi. "Vilniuje neaišku, kur turėtų būti truputį aukštesnio lygio verslas", - pridūrė jis.

"Akropolio" atsiradimą kaimynystėje jis vertina teigiamai, nes tai, esą atsijojo tuos verslininkus, kuriems Laisvės alėjoje buvo ne vieta. Tačiau naujo verslo atėjimui į pagrindinę miesto pėsčiųjų gatvę koją pakišo ekonominis sunkmetis.

Be to, verslininkai priekaištavo, kad alėjoje verslui sudarytos nepalankiausios sąlygos lyginant su kitomis miesto vietomis.

"Užsieniečiai žavisi Laisvės alėjos perspektyva. Bet kai užsimezga darbiniai reikalai, žiūri į mus kaip į aborigenus ir klausia: "Gal ir muitinė pas jus yra?" - ironiškai kalbėjo V.Švirinas.

Daugiau mažų kavinių

Restorano "Miesto sodas" direktorius Gintautas Ruminas atrėmė dažnai sakomus priekaištus, kad Laisvės alėjoje nėra kur nueiti pasėdėti. Vertinant žmonių perkamąją galią, pasak G.Rumino, kavinių alėjoje nėra mažai. Vis tik jis mano, kad ateityje kavinių skaičių turėtų didėti, bet jų plotai - mažėti. "Miesto sodas" šiuo metu yra per didelis", - apie savo įstaigą direktorius.

Viešbučio "Kaunas" atstovas R.Meška prisipažino norįs kasdien matyti Laisvės alėją tokią, kaip per Rugsėjo 1-ąją, kuomet miestas priguži jaunimo.

Verslininko nuomone, vienas būtų pritraukti žmones čia kasdien - suteikti daugiau galimybių nemokamai arba nebrangiai pasistatyti automobilį. Laisvės alėjos reikėtų daugiau automobilių stovėjimo aikštelių, šalutinių gatvių šaligatvių apstatymais automobiliais - ne išeitis.

Kartą į Kauną atvykę svečiai ir Vokietijos, pasak R.Meškos, stebėjosi, kodėl automobilių nestatome Vienybės aikštėje, nelaukdami, kol bus įrengta požeminė aikštelė. Nemažai automobilių, skaičiavo R.Meška, tilptų Vytauto prospekto ir Kęstučio gatvės sankirtoje esančioje erdvėje.

Laisvės alėjos bendruomenės organizacinę tarybą sudaro kultūros, verslo ir visuomenės veikėjai:

Restoranų "Pizza Jazz" ir "Miesto sodas", viešbučio "Kaunas", "Turto valdymo firmos", bendrovės "Sinvest", "DNB Nord" banko, Kauno dramos teatro, Pramonės, prekybos ir amatų rūmų, Vytauto Didžiojo universiteto atstovai.


Šiame straipsnyje: Laisvės alėja

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių