Bažnytinis paveldas pagaliau turi naują muziejų

Nemaža dalis bažnytinio paveldo metams bėgant dingo ar buvo sunaikintas. Tačiau tai, kas liko, dabar bus prieinama visiems Bažnytinio paveldo muziejuje Vilniuje.

Naujasis muziejus įsikūrė sostinėje, šv. Mykolo bažnyčioje, kurioje kadaise buvo įsikūręs bernardinių vienuolynas, vėliau veikė architektūros muziejus. Nuo sekmadienio čia bus laukiami visi, kuriems įdomi religijos ir meno istorija.

Parodos muziejuje nuolat keisis. Pirmoji paroda nustebins supažindama lankytojus su Katedros lobynu, kitose bažnyčiose rastais turtais. Apie bažnytinį paveldą Lietuvoje kalbamės su istoriku daktaru Mindaugu Pakniu.

Kokia bažnytinio paveldo situacija Lietuvoje? Ar jis išlikęs, ar daug jo pražuvę?

Pražūsta daugelis dalykų. Liturginiai daiktai dažniausiai būdavo iš aukso, sidabro, todėl būdavo perdaromi, išlydomi, iš jų buvo daromi nauji daiktai. Buvo kaupiami keliasdešimt metų, o po to kažkur panaudojami, todėl neišvengiamai vyko nykimo procesas. Taip pat per karus, miestelių gaisrus degė bažnyčios, todėl paveldas stipriai nukentėjo.

Kita vertus, daugelis bažnyčių turi  tęstinumą, kurio neturi, pavyzdžiui, dvarai. Paprastų meno kūrinių pranykę yra kur kas daugiau. Bažnyčios kas ką gavo, tas saugojo ir daug kas yra likę. Kita vertus, tą procentą nusakyti sudėtinga. Mes, meno istorikai, kurie domimės senąja daile, pastebime, kad dauguma senųjų meno kūrinių yra bažnytinės dailės: altoriai, liturginiai daiktai, paveikslai.

Kokie įspūdingiausi eksponatai išliko iki šių laikų?

Labai gerai galima matyti išlikusius daiktus šiame muziejuje. Čia yra visiškai autentiška aplinka, visas koncentratas, ką galėtumei rasti tyrinėdamas bažnytinį meną. Tai unikalūs altoriai, liturginiai drabužiai ir reikmenys, įvairūs procesijų reikmenys. Vienas antkapis tuo pačiu yra durys į zakristiją. Jis turbūt išvis išskirtinis, vienintelis Lietuvoje. Antkapis, įrengtas duryse, simbolizuoja perėjimą iš vieno gyvenimo į kitą. Kadangi šis muziejus praktiškai yra vienuolyno patalpos, galima užeiti į zakristiją, ko paprastoje bažnyčioje nepadarysi.

Organizatoriai pabrėžia, kad bus pristatomas Katedos lobynas. O kaip kitos bažnyčios, ar jose irgi yra vertingų kūrinių?

Taip, šiuo atveju netgi manau, kad didesnė dalis eksponatų yra iš kitų bažnyčių. Matau daiktų iš šv. Petro Pauliaus, kitų bažnyčių. Gerai, kad jie čia atsiduria. Kitaip guli užslėpti kažkokioje bažnyčioje zakristijoje ar palėpėje, o naudojami būna naujesni ir gerai sutvarkyti daiktai.

Iš kur dažniausiai atkeliauja bažnytinio paveldo eksponatai? Ar jie sukurti Lietuvoje?

Didžioji dalis pagaminta Lietuvoje, tačiau nebūtinai vietinių meistrų. XVII-XVIII a. daugelis  geresnių, brangesnių meistrų buvo atvykėliai, bet jie kurdavo vietoje. Nemažai
auksakalystės dirbinių atvežtų iš Augsburgo, kuris garsėjo šiuo menu, taip pat Lenkijos įvairių centrų. Tačiau paveikslai, altoriai dažniausiai būdavo daromi vietoje.

Ar šiais laikais dar yra sukuriama vertingų religinių kūrinių?

Kuriama, bet pats atlikimas kitoks. Stengiamasi įvairiomis progomis sukurti kažkokį išskirtinį kūrinį. Formos nebus barokinės, atitiks šį laikmetį. Neseniai buvusioje Katedros lobyno parodoje, kuri buvo eksponuojama Lenkijoje, buvo nuo pačių seniausių daiktų, švento Stanislovo relikvijoriaus iki kardinolo A.J.Bačkio inauguracijos taurės. Daiktai kelių ar keliolikos metų senumo, tačiau tai rodo kūrybos tęstinumą, kad bažnytinis paveldas nebūtinai turi būti kelių šimtmečių senumo meno kūrinys.

Bažnytinio muziejaus paveldo atidarymas spalio 18 d. 15 val. Šv.Mykolo bažnyčioje.

Parodos lankymas: antradieniais -šeštadieniais, 11-18 val.

Kaina: 8 Lt. Studentams ir senjorams - 4 Lt.