Baltijos žvejai piketuos prie ministerijos

Situacija: dalis žvejų negali plaukti žvejoti, nes Žuvininkystės departamentas ir Žemės ūkio ministerija sujaukė kvotų skirstymo tvarką.

Vidmanto Matučio nuotr.

 

Žvejai negali gauti ne tik papildomų šprotų, bet ir menkių kvotų, nors pastaraisiais metais šios žuvys ir neišgaudomos.

Baltijos jūros žvejai rengėsi piketuoti prie Žemės ūkio ministerijos dėl kvotų skirstymo tvarkos, bet sprendimą kuriam laikui atidėjo.

Sujaukė tvarką

Jau buvo gautas Vilniaus savivaldybės leidimas piketą rengti sausio 30 dieną. Data nukelta atšaukus ankstesnio žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus įsakymą dėl kvotų skirstymo, kuris buvo nepalankus daugumai žvejų. Šiuo įsakymu buvo planuojama kvotas žvejams suteikti 10 metų.

2013 m. sausio 23 d. pasirodė žemės ūkio ministro Vigilijaus Juknos įsakymas Nr. 3D-79. Juo buvo atšauktas ankstesniojo ministro įsakymas „Dėl žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo“ ir nurodyta per du mėnesius nuo šio įsakymo įsigaliojimo datos parengti žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklių projektą ir teisės aktų nustatyta tvarka suderinti jį su suinteresuotomis valstybės institucijomis bei socialiniais ekonominiais partneriais.

Toks įsakymas buvo išplatintas viešai. Daugumai žvejų naujojo žemės ūkio ministro įsakymas buvo palankus ir nuramino kilusias aistras.

Tačiau jau vėliau tuo pačiu 3D-79 numeriu pasirodė tarsi tas pats, bet lyg ir kitas įsakymas, o gal to paties įsakymo priedas, kuriuo panaikinta net 11 įvairiausių kvotų skirstymo dokumentų. Įsakymą parengė Žuvininkystės departamento direktorius Darius Nienius ir Žuvininkystės politikos skyriaus vedėja Laura Simonaitytė.

Ši įsakymo dalis vėl viską sujaukė ir supykdė daugumą žvejų. Keista situacija Žemės ūkio ministerijoje, kai žvejams pateikiamas vienoks ministro įsakymas, o po to tas pats įsakymas „apauga“ papildomais ir daugumai žvejų jau nepalankiais nurodymais.

Praleidžiamas palankus laikas

Po šio įsakymo visiškai sustabdyta Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skirstymo komisijos veikla.

„Nesuprantame, kodėl žuvininkystės sistemoje dirbtinai keliamas didelis sąmyšis. Panaikinus visus ankstesnius žemės ūkio ministro įsakymus, ypač 2011 m. spalio 21 d. įsakymą Nr. 3D-291, du mėnesius, kol bus paruoštas naujas taisyklių projektas, kvotų skirstymo komisija neturi teisinio pagrindo reguliuoti kvotas. Todėl kai kurie žvejai neturės galimybės gauti menkių, šprotų ir strimelių kvotų, negalės jų žvejoti, nors dabar pats palankiausias laikas tai daryti“, – tikino Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila.

Įdomiausia tai, kad daliai žvejų 2012 metų pabaigoje buvo paskirtos laikinos šproto žvejybos kvotos. Kol vieni žvejos su laikinomis kvotomis, kiti žvejai džiovins tinklus ir suks galvą, kodėl vieniems Žuvininkystės departamentas ir žemės ūkio ministras yra palankus, o kitus dusina be kvotų.

Žvejai negali gauti ne tik papildomų šprotų, bet ir menkių kvotų, nors šios žuvys pastaraisiais metais ir neišgaudomos.

Bendrovė Prekybos namai „Aistra“ neišgaudė 10 tonų menkės kvotų. Tokį kiekį žuvų sugauti trunka maždaug savaitę. Kad nebūtų laivų prastovų, ji paprašė papildomai skirti 20 tonų menkių kvotų. Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skirstymo komisijos sekretorius Tomas Zolubas pasakė, kad nieko negali padaryti – kvotų papildomai neskirs, nes visi teisės aktai, pagal kuriuos jos skirstomos, yra atšaukti.

Papildomą 30 tonų strimelių kvotą norėjo gauti ir Edmondo Narbuto įmonė, kuriai taip pat atsakyta.

„Susidarė nenormali situacija. Sprendimai priimti tokie, kurie leidžia manyti, kad nesuvokiama žvejybos Baltijos jūroje reikalų. Apie susidariusią situaciją aš pranešiau savo vadovybei Vilniuje – Žuvininkystės departamento direktoriui D.Nieniui ir Žuvininkystės tarnybos direktoriui Vytautui Grušauskui. Manau, situacija turi būti skubiai koreguojama“, – tikino žvejybą Baltijos jūroje kuruojantis Žuvininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Petkus.

Kam atstovauja departamentas?

Baltijos jūros žvejai prieš kelias savaites susitikime Klaipėdoje Žuvininkystės departamento direktoriaus D.Nieniaus tiesiai klausė: kokiems žvejams jis atstovaujantis. Vadovas tikino, kad atstovaujantis visiems žvejams, bet patys žvejai tuo netiki.

„Mums atrodo, kad Žuvininkystės departamentas atstovauja žvejų mažumai. Daugumos žvejų nuomonės jis nenori girdėti. Priimami sprendimai su žvejais nederinami. Pasiliekame sau teisę prie Žemės ūkio ministerijos surengti piketą. Tokį sprendimą priėmė Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos valdyba kartu su Klaipėdos žuvininkystės įmonių asociacija „Jūros žvejys“, – tikino A.Bargaila.

Piketą žvejai planuoja rengti po dviejų mėnesių, kai bus paruoštos naujos, daugumai žvejų nepalankios kvotų skirstymo taisyklės. Tokia tikimybė esanti, nes susidarantis įspūdis, kad Vilniuje valdininkai sąmoningai kiršinantys Baltijos jūros žvejus.

Žvejai yra pareiškę nepasitikėjimą Žuvininkystės direktoriumi D.Nieniumi, iškeltos abejonės dėl jo kompetencijos, nes į žuvininkystę, valdant žemės ūkio ministrui K.Starkevičiui, jis atėjo iš specialiųjų tarnybų.

Naujojo žemės ūkio ministro V.Juknos žvejai jau prašė rengti reformą žuvininkystės valdymo sistemoje, atleisti žvejų daugumos pasitikėjimo neturintį Žuvininkystės departamento vadovą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

mindaugas

mindaugas portretas
Neįtikėtina , nejaugi žvejybinių įmonių savininkai suprato kas juos mausto ir rado jėgų išreikšti vieningą nuomonę/

žvejys

žvejys portretas
Kiek galima peštis,kažkokia puspročių kompanija.

pastaba

pastaba portretas
Tai, kad žvejai vienijasi yra sveikintinas demokratiškas reiškinys
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Užgesęs šviesoforas ir piktino, ir džiugino
    Užgesęs šviesoforas ir piktino, ir džiugino

    Sugedęs šviesoforas Liepojos gatvėje sukėlė dvejopų emocijų. Vieni svarstė, ar ne dėl to šioje arterijoje sumažėjo rytinė spūstis, kiti liejo apmaudą, kad neturėjo galimybių išsukti iš šalutinės gatvės. ...

    4
  • Ieškojo priešnuodžių transporto spūstims
    Ieškojo priešnuodžių transporto spūstims

    Transporto spūstys mieste ir jo prieigose jau tapo kasdienybe. Uostamiesčio valdžios ir įvairių tarnybų atstovai ieškojo būdų, kaip jas sumažinti ir palengvinti gyvenimą miestiečiams. Susitikimo metu susitarta dėl remonto darbų organizavimo...

    26
  • Kurortas neteko iškilaus muziejininko
    Kurortas neteko iškilaus muziejininko

    Sekmadienio rytą, išėjęs pasivaikščioti, netikėtai mirė Palangos kurorto muziejaus direktorius Jūratis Viktoras Liachovičius. Jo netektis prislėgė artimuosius, kurorto muziejaus darbuotojus, Klaipėdos universiteto bendruomenę, bičiul...

  • Remontuos Mokyklos gatvės dalį
    Remontuos Mokyklos gatvės dalį

    Trečiadienį pradėtas asfalto dangos remontas Mokyklos gatvės dalyje nuo Aguonų gatvės iki Šilutės plento ir Tilžės gatvės žiedinės sankryžos. ...

    11
  • Dovana miestui – atkurti istoriją menantys pastatai
    Dovana miestui – atkurti istoriją menantys pastatai

    Naujam gyvenimui atgimė ant Dangės upės kranto, šalia miesto simbolio – burlaivio „Meridianas“ esantys istoriniai sandėliai. Jie buvo restauruoti-rekonstruoti, išsaugant jų svarbiausias autentiškas savybes ir pritaik...

    11
  • Po cirko gastrolių – mėšlynas
    Po cirko gastrolių – mėšlynas

    "Cirkui prie Žvejų rūmų – ne vieta, čia jų daugiau niekada nebus", – įsitikinę Klaipėdos savivaldybės atstovai, davę leidimą artistų pasirodymams šioje teritorijoje, kuri po gastrolių tapo panaši į apsileidusi...

    14
  • Pirmą kartą atlikta SGD perkrova į autodujovežį
    Pirmą kartą atlikta SGD perkrova į autodujovežį

    Klaipėdos uoste, KN („Klaipėdos nafta“) valdomoje suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) paskirstymo stotyje vykdant stoties paleidimo-derinimo darbus pirmą kartą SGD perkrautos į autodujovežį. ...

    3
  • Ministerijų vadovai nerado sutarimo dėl neteisėtų statinių Kuršių nerijoje
    Ministerijų vadovai nerado sutarimo dėl neteisėtų statinių Kuršių nerijoje

    Aplinkos ir Kultūros ministerijų vadovai, antradienį susitikę tartis dėl neteisėtų statinių Kuršių nerijoje, išsiskyrė be rezultatų. ...

    2
  • Kas gali tapti kriviu?
    Kas gali tapti kriviu?

    Klaipėdietis profesorius įrodė, kad Lietuvoje galima tapti bet kuo. Ramūnas Povilanskas yra vienintelis Lietuvoje individualiosios įmonės savininkas, savo pareigas įregistravęs kaip krivio. Tokį savotišką pokštą iškrėsti leido ...

  • Klaipėdos savivaldybei – apdovanojimas už kultūros puoselėjimą
    Klaipėdos savivaldybei – apdovanojimas už kultūros puoselėjimą

    Šiemetiniai "Auksinės krivūlės" apdovanojimai klaipėdiečiams buvo ypač sėkmingi. Miesto tarybos nariui Vytautui Čepui už ypatingus nuopelnus Lietuvos savivaldai, jos plėtrai ir stiprinimui įteiktas "Auksinės krivūlės riterio...

    3
Daugiau straipsnių