A. Bagdonas: mokyklų dirbtinai nemarinsime (papildyta)

"Kaune yra mirštančių mokyklų. Tačiau dirbtinis jų marinimas ar laukimas, kol jos žlugs pačios, yra iš principo neteisingas", - teigia Kauno miesto savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas Antanas Bagdonas. 

Chaoso mokyklose neleis

Nors švietimo reforma vyksta visą Nepriklausomybės laikotarpį, tačiau savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas Antanas Bagdonas siūlo ne drastiškai keisti švietimo reformą, o pabaigti pradėtus darbus.  

Anot pašnekovo, ypač daug dėmesio reikėtų skirti mokyklų pertvarkos klausimams. "Reikėtų greičiau apsispręsti dėl mokyklų vadovų atestacijos patvirtinimo Kaune klausimų. Reikėtų galvoti ir dėl vadovų skyrimo tvarkos tobulinimo, juolab kad atsirado viešosios įstaigos, todėl atsirado viešųjų įstaigų dalininkų klausimai. Vienas iš svarbių klausimų - mokyklų išorės auditas, kad mokyklų akreditacija ir vadovų atestacija derėtų tarpusavyje ir nereikėtų tris kartus važiuot į mokyklą analizuoti to paties. Šis klausimas labai svarbus ir tikimės, kad bus pradėtas spręsti. Valstybėje reikėtų apsispręsti dėl vadybinio amžiaus cenzo ir vadovų kadencijos klausimų", - portalo kaunodiena.lt  forume tvirtino vedėjas.

Paklausus, ar nereikėtų mokyklų tinklo reformoje taikyti rinkos dėsnio, kuris padėtų išlikti tik stiprioms mokykloms, o nepopuliarios, kuriose skylės užkaišomos vaikais ir nekompetentingais darbuotojais, tiesiog mirtų, A. Bagdonas tvirtino, kad šis gamybos rinkos dėsnis mokyklose, kur ugdomi vaikai, netinka.

" Kas prisiims atsakomybę, jei iš tikrųjų mes lauksime, kol mokykla numirs. Reikia pasakyti, kad yra tokių mirštančių mokyklų. Kauno savivaldybės taryba yra patvirtinusi Kauno miesto bendrojo lavinimo mokyklų pertvarkymo planą ir jis yra žinomas visai tiek miesto, tiek Lietuvos visuomenei. Būtent šiame plane yra numatyta, kokia 2012 metais bus visų miesto mokyklų struktūra. Dirbtinis laukimas arba mokyklų marinimas jau yra iš principo neteisingas todėl, kad mes turime sudaryti kokybiškas ugdymo sąlygas savivaldybės vaikams ir svarbiausia tęstinumą. Todėl chaosas šioje vietoje tiesiog neleistinas", - teigė vadovas.

Anot jo, visos mokyklos žino, kokia yra jų perspektyva, viskas suderinta su mokyklų bendruomenėmis. Tos, kurios apsisprendė būti gimnazijomis, bus akredituotos, o kitos mokyklos taps progimnazijomis arba pagrindinėmis mokyklomis. Mieste esančios katalikiškos mokyklos turi teisę būti ilgosios gimnazijos (nuo 1 iki 12 klasės). Tokiomis jos taps tik tuo atveju, jeigu bus sėkmingai akredituotos. Kitu atveju jos taip pat bus progimnazijos ar pagrindinės.

Keturmetės gimnazijos nenori formuoti penktųjų klasių

Paklausus, ar būtų galima leisti norinčioms keturmetėms gimnazijoms formuoti penktąsias klases, A.Bagdonas prasitarė nemanąs, kad tokių reformų prireiks.

 „Kauno miesto praktika rodo, kad nė viena keturmetė gimnazija nenori formuoti penktųjų klasių. Tai atitinka ir vaikų amžiaus tarpsnius, interesus ir ugdymo programas. Todėl esant vienam programos koncentrui, tiek mokytojams, tiek mokyklos vadovams, tiek patiems vaikams lengviau tokioje mokykloje mokytis. Pagrindinės ugdymo programos ir vidurinės ugdymo programos tikslai yra skirtingi, todėl jų maišymas gali kelti įvairių keblumų“,  -  paaiškino Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas.

Pašnekovas užsiminė, kad Seime yra svarstoma nauja švietimo įstatymo redakcija, tačiau šiuo metu klausimai dėl penktokų mokymosi gimnazijose nekeliami.

Kaune - 5 procentai pensinio amžiaus pedagogų

Ar nevertėtų atleisti pensinio amžiaus mokyklų vadovų ir pedagogų? Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas tikino, kad garbus amžius nėra pagrindas atleisti žmogų iš darbo, jei jis gerai dirba. Nors pensinio amžiaus specialistų  Kauno miesto švietimo sistemoje nėra tiek daug – vos 5 procentai.

„Pedagogus į darbą priima įstaigų vadovai ir jie sprendžia dėl darbuotojo tinkamumo. Su pensinio amžiaus švietimo įstaigų vadovais, kuriems jau sukakę 65 metai, kiekvienais metais yra aptariama jų vadybinė veikla, darbo perspektyvos, vadovo lūkesčiai organizacijoje. Švietimo ir ugdymo skyrius su visais tokio amžiaus vadovais bendru sutarimu yra sutarę dėl jų darbinės veiklos trukmės“, - sakė A. Bagdonas.  

Pasiteiravus, kodėl vienose bendrojo lavinimo mokyklose mokytojai uždirba vos ne kelis kartus daugiau nei kitose, A.Bagdonas teigė, kad mokytojai skirtingose mokyklose tikrai nėra diskriminuojami. Anot jo, mokytojų darbo apmokėjimas priklauso nuo jų turimų pamokų skaičiaus. "Jeigu mokykla sėkmingai dirba, yra vaikų ir tėvų mėgstama, tai natūralu, kad joje mokosi daug vaikų, todėl yra daug klasių, atitinkamai susidaro pakankamas krūvis mokytojams. Mokyklose, kuriose yra nepakankamai vaikų, ugdymo planas nesudaro galimybių mokytojui turėti daugiau pamokų. Paprastai būna minimalus skaičius pamokų. Tokie klausimai visada aptariami tarp direktoriaus ir darbuotojo“, - pažymėjo pašnekovas.

 Visus klausimus ir atsakymus rasite čia.


Šiame straipsnyje: Antanas Bagdonasmokyklos

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių