A.Zuokui paskirta alternatyvioji Nobelio premija (papildyta)

Vilniaus meras Artūras Zuokas, kuris panaudojo sunkiąją karinę techniką kovodamas su automobilių statymo problema, ketvirtadienį pelnė satyrinę alternatyviąją Nobelio taikos premiją.

Tokias kasmet dalija Harvarde leidžiamas humoro žurnalas „Annals of Improbable Research“.

Šios premijos, kurios angliškai vadinamos „IgNobels“ - pagal žodį „ignoble“, reiškiantį „nešlovingas“, „gėdingas“, yra skiriamos už pasiekimus, kurių „negalima ar nereikia pakartoti“.

Per jau 21-ąją šių premijų teikimo ceremoniją laureatai buvo paskelbti Harvardo universitete, stebint 1 200 žiūrovų.


Pažiūrėkite apdovanojimų vaizdo įrašą

Vilniaus meras alternatyviąją Nobelio premiją atsiėmė kartu su Japonijos chemikais, kurie išrado prietaisą, kuris kilus gaisrui paskleidžia aitrų vasabio - aštraus skonio žalios japoniškų krienų pastos, paprastai patiekiamos su sušiais - kvapą.

Alternatyvioji Nobelio medicinos premija atiteko Olandijos, Belgijos ir Australijos mokslininkų grupei, tyrinėjusiai šimtmečių senumo problemą - kas nutinka, kai smarkus noras šlapintis apima netinkamu momentu.

Peteris Snyderis (Piteris Snaideris) ir jo bendradarbiai nustatė, kad žmonių, kurių šlapimo pūslė persipildžiusi, dėmesys ir gebėjimas susilpnėja panašiai kaip lengvai nuo alkoholio apgirtusiems arba ištisą parą nemiegojusiems asmenims.

„Kai žmonės pasiekia momentą, jog apima toks skausmas, kurio negalima iškęsti, jie jaučiasi kaip girti“, - aiškino P.Snyderis, kuris yra Rod Ailendo mieste Provindense įsikūrusio Browno (Brauno) universiteto neurologijos profesorius.

Tuo metu „gebėjimas išlaikyti informaciją būna išties pablogėjęs“, pridūrė mokslininkas.

Apdovanojimas biologijos srityje atiteko Kanadoje, Australijoje ir JAV dirbančiam mokslininkui Darrylui Gwynne'ui (Derilui Gvinui) ir australu Davidui Rentzui (Deividui Rencui) už neįprastą studiją: „Vabalai ant butelio: blizgiavabalių patinai butelių kaklelius painioja su patelėmis“ (Beetles on the Bottle: Male Buprestids Mistake Stubbis For Females).

Paprasčiau tariant, mokslininkus sudomino faktas, kad vabalai beviltiškai mėgindavo susiporuoti su australietiško alaus buteliais.

Tuo tarpu fiziologijos ir psichologijos srityje apdovanojimą pasidalijusių mokslininkų tyrimo objektai buvo labiau žemiški.

Ši alternatyvioji Nobelio premija atiteko vienam Oslo universiteto profesoriui, kuriam kilo klausimas, „kodėl žmonės atsidūsta kasdieniame gyvenime?“, taip pat tyrėjų grupei, susidomėjusiai žiovaujančiais raudonkojus vėžlius. Pastarąją studiją paskelbę mokslininkai iš Didžiosios Britanijos, Nyderlandų, Vengrijos ir Austrijos nustatė, jog šiems gyvūnams užkrečiamas žiovulys nebūdingas.

Karlo Teigeno tyrimai psichologijos srityje, ko gera, geriausiai įkūnija šių satyrinių premijų dvasią. Šis Oslo universiteto mokslininkas padarė išvadą, jog jo pastangos išsiaiškinti, kodėl žmonės atsidūsta, neturi jokio praktinio pritaikymo - tiesiog jis su savo studentais nusprendė pasidomėti tema, kurios niekas iki šiol nebuvo tyręs.

„Žmonės galvoja, kad kitų atodūsiai labiausiai išreiškia liūdesį ir sielvartą, tačiau jų pačių atodūsiai dažniausiai susiję su nusivylimu ir pralaimėjimo pripažinimu, - aiškino K.Teigenas. - Pralaimėjimo aspektą mes ištyrėme eksperimentiškai, duodami žmonėms galvosūkius, kurie atrodo paprasti, tačiau kurių jie negalėtų išspręsti. Ir jie atsidusdavo. Manau, jie dūsaudavo, kai atsisakydavo kokios nors hipotezės, idėjos, vilties arba mėginimo - ir galbūt būdavo pasiruošę mėginti iš naujo.“

Alternatyvi fizikos premija skirta Prancūzijos ir Olandijos mokslininkų kolektyvui, „nustačiusiam, kodėl disko metikams apsvaigsta galva, o kūjo metikams - ne“.

Toronto universiteto mokslininkui Johnui Sendersui (Džonui Sendersui), regis, labai pasisekė, kad jis liko gyvas ir galėjo atsiimti apdovanojimą už tyrimus eismo saugumo srityje. Jis atliko bandymą, kaip vairuotojui sekasi valdyti automobilį „dideliame greitkelyje, kai prieš jo veidą nuolat nusileidžia skydelis, užstojantis jam vaizdą.“

Matematikos premija buvo skirta šešiems mokslininkams, kurie daugelį metų atkakliai pranašavo pasaulio pabaigą, tačiau vis dėlto galėjo atvykti atsiimti savo apdovanojimo. Organizatoriai padėkojo tyrėjams, kad jie „pamokė pasaulį atsargiai daryti matematines prielaidas“.

Aišku, juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis: vienas iš šių matematikų tebėra įsitikinęs, jog pasaulio pabaiga ateis šių metų spalio 21 dieną.

Mėginantiems atspėti, kaip mokslininkams pavyksta tiek daug pasiekti, užuominą gali pateikti darbas, už kurį per ceremoniją Harvardo universitete buvo įteikta literatūros premija.

Stanfordo universitete dirbantis Johnas Perry (Džonas Peris) buvo pagerbtas už „Struktūrinio atidėliojimo teoriją“ (Theory of Structured Procrastination), kurioje siūloma visada imtis spręsti kokią nors svarbią problemą, „siekiant išvengti kokio nors dar svarbesnio darbo“.

Pats „IgNobel“ prizas yra mažyčio stalelio su ant jo pavaizduota cheminių elementų periodine lentele pavidalo. „Lentelė su periodine lentele“, - reziumavo ceremonijos vedėjas.

Anksčiau Ig Nobelio premiją yra gavusi „Coca cola“ - „už vandens pavertimą į gėrimui netinkamą substanciją, du amerikiečiai buvo apdovanoti už išradimus medicinos srityje, tiriant „kantri muzikos įtaką savižudybėms“, buvo įvertinti ir moksliniai tyrimai apie tai, kodėl geniams neskauda galvos.

2001 metais Ig Nobelio premiją laimėjo Grūto parkas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Na

Na portretas
jau. Tai tikrai jokios premijos nevertas - grobuonis.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių