„Autrolio“ ir „Kauno autobusų“ jungtuvės sėja nesantaiką

Naujausia ekspertų studija rodo, kad sujungti Kauno visuomeninio transporto bendroves būtų ekonomiškai naudinga. Opozicijos atstovai šį siūlymą kritikuoja, vadindami jį naudingu tik konservatoriams.

Po milijoną kasmet

Kauno miesto taryba šiandien turėtų apsispręsti, ar verta akcinę bendrovę "Autrolis" reorganizuoti į uždarąją akcinę bendrovę, o vėliau ją sujungti su "Kauno autobusais".
Daugiau kaip dešimtmetį diskutuojantys apie dviejų visuomeninio transporto bendrovių sujungimą miesto politikai sklaido trečios ekspertų grupės parengtą studiją.

Prieš ketverius metus švedų specialistai nerekomendavo sujungti "Autrolio" ir "Kauno autobusų", tačiau diskusijos dėl transporto įmonių pertvarkymo nenutilo.

Neseniai naują studiją parengusios konsultacinės bendrovės "Savvin" specialistai mano, kad sujungtos įmonės dirbtų efektyviau: neliktų konkurencijos tarp vežėjų dėl pajamų paskirstymo ir ridos, sumažėtų savivaldybės išlaidos viešajam transportui.

Ekspertų teigimu, būtų integruotas parkas ir kitos infrastruktūros, atsirastų papildomų pajamų atsisakius nereikalingo nekilnojamojo turto ir sumažėtų valdymo išlaidos.

Teigiama, kad toks įmonių sujungimas atsipirktų per dvejus metus, o kasmet viešojo transporto sektorius sutaupytų ne mažiau kaip 1,2 mln. litų. Sujungus įmones nebūtų atleistas nė vienas vairuotojas, tačiau administracijos etatai būtų apkarpyti.

Maršrutų nedubliuotų

Ekspertai pabrėžia, kad laukiamų rezultatų pasiekti pavyktų tik tinkamai suplanavus ir sujungus įmones. Esą prieš imantis reorganizavimo būtina skaidriai suformuoti kompetentingų vadovų komandą, numatyti bendrovių integravimo veiksmų planą po sujungimo.

Jie atkreipia dėmesį, kad bendrovės ir dabar bendradarbiauja: jungtinės veiklos pagrindu organizuojama bilietų gamyba ir platinimas, keleivių kontrolė, paslaugų ir prekių pirkimas kitose srityse. Įmones jungti verta ir dėl to, kad dabar centrinėje miesto dalyje didžioji dalis maršrutų dubliuojami.

Švedai manė priešingai

Prieš ketverius metus studiją atlikę švedų konsultantai "Trivector" nerekomendavo jungti bendrovių. Visų pirma dėl to, kad iš tokio sujungimo naudos, jų skaičiavimu, būtų buvę pernelyg mažai.

Vietoj įmonių jungimo konsultantai siūlė iš esmės pertvarkyti viešojo transporto maršrutų tinklą, atsisakyti maršrutinių taksi paslaugų mieste. Jie įžvelgė didelę darbuotojų pasipriešinimo tokiai restruktūrizacijai riziką ir apskaičiavo, kad sujungimas būtų brangus ir sudėtingas procesas.

Beje, "Savvin" taip pat nurodo palyginti dideles įmonių sujungimo išlaidas - jos siektų apie 1 mln. litų.

Kita ekspertų grupė iš bendrovės "Kvalitetas" rekomendavo jungti bendroves, tačiau nepateikė techninio efektyvumo vertinimo, kuriame būtų nurodyta konkreti įmonių sujungimo nauda. Rekomendacijas jie grindė bendrovių valdymo ir veiklos struktūrų panašumais, iškėlė perteklinių išlaidų dviejų organizacijų administravimui klausimą.

Profsąjunga stoja piestu

Sujungti įmones rekomenduojantys ekspertai viena didžiausių grėsmių nurodę galimą darbuotojų pasipriešinimą reorganizacijai buvo teisūs.

Viešai prabilus apie tokius ketinimus vieną po kito piketus surengė Kauno troleibusų vairuotojų profesinė sąjunga. Piketuotojai būgštavo, kad iš tiesų po tariamo sujungimo priedanga slypi užmojai sunaikinti troleibusus mieste.

Piketuotojai teigė, kad troleibusai miestiečius veža keturis kartus pigiau. Savivaldybės duomenimis, keleivių vežimo autobusais ir troleibusais savikaina yra beveik vienoda.
Kitaip į naujieną reagavo "Kauno autobusų" darbuotojų profesinė sąjunga. Jos komitetas, susipažinęs su "Savvin" parengta "Autrolio" ir "Kauno autobusų" sujungimo galimybių studija, pranešė, kad šį sumanymą palaiko.

Profsąjunga pasiūlė skelbti viešąjį konkursą sujungtos įmonės generalinio direktoriaus pareigoms užimti, o iki tol laikinai įmonei esą galėtų vadovauti "Kauno autobusų" direktorius.

Ši profesinė sąjunga įsitikinusi, kad "Kauno autobusų" pasirašyta kolektyvinė sutartis po reorganizavimo turėtų galioti ir "Autrolio" darbuotojams.

Reforma dėl reformos?

Dar 2006 m. liepą "Kauno diena" rašė apie nežinia kam naudingą bendrovių sujungimą. Tada savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Keserauskas pripažino, kad reorganizacija nesumažins finansinių išlaidų ir milijonų sutaupyti nepavyks. Tačiau jis buvo įsitikinęs, kad, sujungus bendroves, būtų galima efektyviau jas valdyti. Esą abi įmonės užsiima keleivių pervežimu, veikia bendra bilietų sistema ir šios įmonės tarpusavyje nekonkuruoja.

Tuometis "Autrolio" generalinis direktorius Algirdas Krivickas neslėpė nepasitenkinimo dėl planuojamo įmonių sujungimo: "Nelabai suprantu, kam ši reorganizacija reikalinga."

Abiejų bendrovių tuomečiai vadovai pripažino, kad tik su išlygomis galima pasakyti, kad įmones vienija bendras verslas.

"Autobusų ir troleibusų ūkių net negalima lyginti - jų skirtinga veiklos specifika. Tose srityse, kur galime dirbti bendrai, mes jau įgyvendiname bendrus projektus ir glaudžiai bendradarbiaujame", - sakė A.Krivickas.

Jį tada stebino tai, kad neatsižvelgta į Švedijos ekspertų išvadas. "Jas pateikė kompetentingi specialistai. Mano nuomone, išvados yra teisingos. Tik tam tikrose srityse su "Kauno autobusais" galime vykdyti bendrą veiklą", - tada teigė "Autrolio" vadovas.

"Autrolio" vadovas dėl posto nesijaudina?

Dabartinis "Autrolio" direktorius Mindaugas Legas įsitikinęs, kad siūlymas sujunti įmones yra teisingas.

"1,2 mln. litų yra dideli pinigai. Jeigu tikrai pavyktų miestui kasmet po tiek sutaupyti, be abejonės, verta imtis reorganizacijos", - sakė jis ir pridūrė, kad įmonės profsąjungos būgštavimai nepagrįsti.

Esą nėra pagrindo baimintis, kad troleibusai kaip transporto rūšis Kaune būtų sunaikinta. Visų pirma dėl to, kad įmonė turi didelių įsipareigojimų ERPB. Iš šio banko suteiktos paskolos nupirkti 42 nauji troleibusai.

"Sumažės įmonių valdymo išlaidos, nes užteks mažesnės administracijos, - sujungimo privalumus vardijo direktorius. - Geresnėmis sąlygomis iš tiekėjų pirktume įvairių paslaugų. Būdų optimizuoti veiklą yra ir daugiau."

Šiuo metu "Autrolyje" dirba 520 žmonių. Iš jų 288 yra vairuotojai. Administraciją sudaro 16 darbuotojų ir 50 specialistų.

Paklaustas apie naujosios bendrovės vadovo postą, M.Legas neatmetė galimybės į jį pretenduoti: "Nežinau, ar aš, ar M.Grigelis ("Kauno autobusų" direktorius - red.past.) būtų išrinktas. Akcininkai pasirinks geriausią."

"Kauno autobusų" vadovas - atsargus

"Kauno autobusų" generalinis direktorius Mindaugas Grigelis nelinkęs atskleisti savo nuomonės dėl dviejų įmonių sujungimo.

"Esu samdomas žmogus, o šį klausimą sprendžia akcininkas - miesto savivaldybė. Ji geriau žino, kaip valdyti savo turtą", - nuo tiesaus atsakymo išsisuko M.Grigelis.
Jis įsitikinęs, kad apie įmonių sujungimą diskutuojama dešimtmetį dėl to, kad bandoma surasti teisingiausią sprendimą.

"Toks sprendimas turi būti priimtas įvertinus visas aplinkybes. Reikalas brendo dešimt metų ir tikriausiai jau bus apsispręsta, kaip valdyti įmones", - kalbėjo jis.

M.Grigelis pripažino, kad "Kauno autobusuose" jaučiama įtampa, darbuotojai patiria stresą, nes nežino, ar po reorganizacijos išsaugos darbo vietą. Daugiausia kėdžių kliba administracijos skyriuje. Šiuo metu čia dirba daugiau kaip 60 žmonių.

Paklaustas apie sujungtosios įmonės direktoriaus postą M.Grigelis neatmetė galimybės ją užimti.

"Akcininkas spręs, ar pakanka mano kompetencijos. Apie save kiekvienas pakankamai gerai galvojame, todėl ir aš nenuvertinu savęs. Šioje srityje dirbu nuo 1992 m. ir turiu patirties", - sakė "Kauno autobusų" direktorius.

Naujoji studija M.Grigeliui atrodo neišsami, ypač trūksta konkretaus veiksmų plano. Tačiau esą tikėtis detalesnės už gana nedidelį užmokestį būtų naivu. "Autrolis" ir "Kauno autobusai" konsultantams už studiją sumokėjo po 25 tūkst. litų su PVM.