Atliekų aikštelė virto siaubą keliančiu sąvartynu

Bendrovei „Bionovus“ priklausanti statybų ir griovimo atliekų aikštelė Liepkalnio gatvėje pučiasi nuo atliekų pertekliaus. Aplinkiniai gyventojai baiminasi ekologinės katastrofos ir stebisi, kas sugalvojo sąvartyną įkurti mieste.

Neteko kantrybės skųstis

„Pažiūrėkite į šią krūvą. Čia tikrai ne septyni metrai. Ir kasdien tų šiukšlių vis daugiau. Ir kokios šiukšlės? Neva tai statybų atliekų perdirbimo aikštelė, o iš tikrųjų čia sąvartynas. Pažiūrėkite, kiek čia plastiko, ir dažų skardinės, o jose, aišku, dažų likučiai, kurie sunksis į dirvožemį. Ir kas toliau?“ – rodė ranka į bemaž penkiaaukščio namo dydžio kalnus Klonių kaimo gyventojas Bogdanas Sobieskis.

Vyriškis tvirtino ir pats ne kartą kalbėjęs su „Bionovus“ Statybų ir griovimo atliekų aikštelės Liepkalnyje viršininku. Vos pradėjus kurtis sąvartynui kolektyviai į Artūrą Zuoką kreipėsi ir Kuprijoniškių gyventojai. Po kelerių metų skųstasi Aplinkos apsaugos agentūrai. Tačiau nesulaukę teigiamos reakcijos žmonės nuleido rankas.

„Nueinu pas aikštelės viršininką, Joną Dovgialą, jis man aiškina, kad viskas gerai, normų laikomasi. Na, ir baigta. Žmonės nebežino, kur kreiptis, ir visai rankas nuleido. Niekur nebeina. Jei norite, aš jums galiu dokumentus parodyti, visą susirašinėjimą“, – nusivylimo neslėpė B.Sobieskis.

Bijo dėl gręžinio

Šiandien Klonių, Kuprijoniškių ir aplinkinių namų gyventojai baiminasi, kad ilgėliau netvarkomos atliekos, net ir paslėptos po žemėmis, ims irti, kenksmingos medžiagos sunksis į gruntą, o iš ten dar giliau – į požeminius vandenis.

Iš tiesų pro sąvartyną pasukusius žurnalistus pasitiko įspūdingi šiukšlių kalnai. Sunku patikėti, kad jas išvis kada nors bus sugebėta perdirbti. Ir nors įprasto sąvartyno skleidžiamų kvapų šioje aikštelėje nebuvo justi, atrodo, kad margaspalvės šiukšlės apylinkėms nieko gera nežada.

„Turiu šulinio gręžinį, bet aš už kokio kilometro gyvenu. O kaip tiems žmonėms gyventi Kuprijoniškėse? Čia juk pora šimtų metrų. Čia daug naujakurių, ir visi turi gręžinius, nes centrinio vandentiekio nėra. Kas gali garantuoti žmonėms, kad vanduo bus švarus ir niekas neprasisunks iš aikštelės į dirvožemį“, – retoriškai klausė B.Sobieskis.

Kiek pamąstęs vyriškis mostelėjo ranka link pailgos betoninių luitų ir plytgalių krūvos. „Štai jums pavyzdys, įrodantis, kaip jie dirba. Ta krūva atsirado kartu su sąvartynu, beveik prieš dešimt metų. Tai kodėl vis dar neperdirbta. Nežinau, nebent ten ne jiems priklauso tie plytgaliai. Kitokio paaiškinimo rasti negaliu“, – svarstė pašnekovas.

Smuko žemės vertė

„Čia visa problema ta, kad sąvartynas dar Vilniuje, o žmonės gyvena jau Vilniaus rajone. Lyg du skirtingi administraciniai vienetai, bet juk realiai šie objektai šalia. Kur tik žmonės nesikreipė. Kreipėsi ir į Artūrą Zuoką. O kai tas sąvartynas buvo tik pradėtas kurti, vienas žmogus, pavardės dabar nepamenu, iš gretimų namų net bylinėtis bandė, bet kur tau“, – mostelėjo ranka B.Sobieskis.

Vyriškis pripažino, kad kai šios teritorijos buvo atskirtos nuo Vilniaus rajono ir prijungtos prie miesto, nemažai gyventojų džiaugėsi. Tikėtasi, kad čia ims važinėti viešasis transportas, bus sutvarkyti keliai, vystoma infrastruktūra. Tačiau tapo dar blogiau, nei manyta: keliai apžėlę šabakštynais, o privačių žemių aplink sąvartyną niekam ir pusvelčiui neįsiūlysi.

„Visko tikėjomės, tik ne to. Kelią nutiesė asfaltuotą, bet nekokybiškai jį padarė. Pakelių niekas netvarko – krūmais baigia užželti. Na, ir paskutinė vinis į karsto dangtį – sąvartynas. Kas norės gyventi prie šiukšlyno, dar tokio, kuris sunkiai kontroliuojamas. Štai ir stovi laukai apleisti, niekas nieko nesodina, niekas nestato, o juk kažkada čia buvo tokios derlingos žemės“, – dėstė pašnekovas.

Laukia statybų karštinės

B.Sobieskis tiki, kad anksčiau ar vėliau šioje vietoje pajudės statybos.

„Kadaise kreipiausi į savivaldybę ir man buvo pareikšta, kad čia pramoninė zona ir todėl čia vyksta tokie procesai. Na, gerai, pramoninė, tai prašau – vystykit pramonę. O kur ji?“ – gūžčiojo pečiais pašnekovas.

Pasak vyriškio, jokių gamyklų nė iš tolo nematyti, nebent oro uostą būtų galima laikyti pramonės zona. Tad greičiausiai su laiku čia, vaizdingoje sostinės vietoje, kur iki centro vos 10 minučių kelio, ims augti gyvenamųjų namų kvartalai.

„Galėčiau šią vietą palyginti su Fabijoniškėmis. Ten irgi buvo toks sąvartynas, o vėliau ant jo pastatė mikrorajoną. Ir čia taip turėtų atsitikti, tik kaip tai įvyks? Šiukšlių kalnai... Kas tai per šiukšlės, iki galo neaišku“, – piktinosi B.Sobieskis.

Aikštelėje problemų nemato

Dienraščio kalbintas statybų ir griovimo atliekų aikštelės Liepkalnyje viršininkas J.Dovgiala pripažino, kad bendravimas su besiskundžiančiais gyventojais – jo darbo kasdienybė. Pasak jo, žmonės baiminasi be pagrindo. Susidaręs šiukšlių perteklius iki Naujųjų metų bus pašalintas.

„Perdirbimo procesas visą laiką vyksta, o tų skambučių iš gyventojų nuolat būdavo, kiek mes dirbame. Šiuo metu, tiesa, yra per didelis aukštingumas. Tačiau ruošiami gretimo sklypo dokumentai ir iki sausio ar vasario mes tą krūvą išstumdysim ir išlyginsim. Nebus tokių kalnagūbrių“, – patikino pašnekovas.

J.Dovgiala patikino, kad su laiku neperdirbtos atliekos bus palaidotos, o iš viršaus užbertame žemės sluoksnyje bus sodinami medžiai. Dar kartą paklaustas, kokios medžiagos atvežamos į aikštelę, jas ėmęs vardyti vyriškis nepaneigė, kad tarp jų galėjo pasitaikyti ir kenksmingų.

„Vežama viskas, kas būna statybose. Aišku, kad ten visko pasitaiko, ir celofano, ir gipskartonio būna. Čia juk statybos. Sukrauna ir veža pas mus“, – dėstė pašnekovas.

Trumpai

2002 m. bendrovė „Rubikon apskaitos sistemos“ su Vilniaus savivaldybe pasirašė 14 metų sutartį dėl statybų atliekų aikštelės Liepkalnio gatvėje įrengimo. Numatyta, kad aikštelėje saugomos atliekos bus nekenksmingos, o dalis surenkamų atliekų bus užkasamos.

2004 m. aikštelė pradėjo savo darbą. Per metus aikštelėje vidutiniškai priimama 120 tūkst. t statybų atliekų. Įmonės atstovų tvirtinimu, daugiau nei pusė jų yra perdirbama.

2005 m. įmonė gavo 750 tūkst. litų paramos iš ES struktūrinių fondų.

2006 m. sujungus tris atliekų perdirbimo ir biokuro gamybos įmones įsikūrė nauja įmonė „Bionovus“.


Šiame straipsnyje: SąvartynasLiepkalnisBionovus

NAUJAUSI KOMENTARAI

aš portretas
Ir vėl Rubikon...

r.

r. portretas
puikus pavizdys kaip musu valdzia gina verslo grupuotes ir nepaiso Lietuvos pilieciu interesu
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių