Atidarytas antrasis tiltas į Nemuno salą (papildyta)

Antrojo tilto į Nemuno salą atidaryme dalyvavęs premjeras Andrius Kubilius gyrė Žalgirio areną, tačiau daugiau lėšų šiam objektui nepažadėjo. 

Penktadienį atidarytas antrasis, prie Žalgirio arenos vesiantis tiltas į Nemuno salą. Karmelitų vardu pavadinto tilto atidarymo ceremonijoje dalyvavęs Vyriausybės vadovas A.Kubilius nepraleido progos užsukti ir į areną, kurioje paskutinį kartą lankėsi pavasarį.

Kauno vadovai premjerui aiškino, kam reikalingi dar 20 mln. litų. Kaip tik dėl tokios sumos praėjusį mėnesį savivaldybė kreipėsi į Vyriausybę ir Seimą. Už šiuos pinigus ketinama statyti dviejų lygių automobilių stovėjimo aikštelę. Du tiltus ir areną į vieną bendrą objektą sujungsiančios aikštelės statyba pradėta. Ją planuojama baigti pavasarį. Pora Seimo komitetų pritarė Kauno savivaldybės prašymui, tačiau lėšas skirstantys šalies vadovai jo nepatenkino. Greičiausiai aikštelei iš valstybės biudžeto bus skirta apie 7 mln. litų. Galbūt Automobilių kelių direkcija finansuos asfaltbetonio dangos klojimo darbus. Tai gali atsieiti apie 2 mln. litų. Likusių lėšų turės ieškoti savivaldybė.

Iš viso arenos, tiltų ir aikštelės statybos bei Žalgirio arenos aplinkos tvarkymas atsieis per 200 mln. litų. Vyriausybės lėšos sudarys maždaug trečdalį šios sumos. Prieš pradedant arenos statybą, Kauno savivaldybės vadovai tikėjosi, kad Vyriausybė skirs kur kas daugiau lėšų. Nepaisant to, statybų finansavimo problemų nėra. Tačiau areną statanti "Vėtrūna" atsilieka nuo darbų grafiko. Savivaldybėje abejojama, kad ji darbus baigs iki vasario.

Kitą savaitę turėtų būti baigti sandarinti arenos langai, prasidės patalpų šildymas, įsibėgės vidaus darbai. Pagal susitarimą, areną 25 metus valdysiantis koncesininkas arenos duris turėtų atverti gegužės mėnesio paskutinę dieną. Vasaros turi užtekti pasiruošti finalinėms Europos vyrų krepšinio čempionato kovoms, kurios prasidės rugsėjį. Tuo metu į Kauną bus nukreiptos ne tik Europos, bet ir viso pasaulio akys.

Trijų eismo juostų tilto ilgis siekia 89 m, bendras plotis – 14,6 m.

Tilto perdangai įrengti panaudota beveik 2 tūkst. kub. m aukštos kokybės betono, paklota 685 m asfaltbetonio dangos. Statant tiltą buvo įrengta 560 polių, kurių bendras gręžinių gylis – net 5 km.

Naujojo tilto konstrukcija yra sudėtingesnė, nei prieš tai pastatyto. Statant tiltą reikėjo įrengti nuovažą – automobilių kelią į aikštelę, sutvarkyti krantinę.

Planuota, kad tiltas gali kainuoti daugiau kaip 20 mln. litų, tačiau dėl nukritusių statybų kainų reali suma sumažėjo iki 8,8 mln. litų.

Pirmasis tiltas buvo pastatytas pernai. Jis kainavo 7,9 mln. litų.

– Paskutinį kartą arenoje buvote pavasarį. Ar per tą laiką darbai pasistūmėjo į priekį?

Andrius Kubilius: – (Juokiasi) Ne tas žodis. Matosi akivaizdi pažanga.

– Statybų pabaiga nukelta iki vasario arba dar vėliau. Tai jums nekelia nerimo?

A.K.: – Ne, nes aš matau, kad statybos jau beveik baigtos, o statybininkai ir savivaldybės atstovai sako, kad nėra jokių kliūčių statybas baigti vasarį. Per dvejus metus padaryta labai daug. Kaunas parodė pavyzdį, kaip galima ryžtingai padaryti tokį didelį darbą.

– Tačiau Kaune tikimasi didesnių Vyriausybės investicijų į areną.

A.K.: – Atsiminkite, kad ne tik Kaune arena statoma. Europos čempionatui statomos penkios arenos. Kažkas sakė, kad Lietuva pagal arenų tankį neturės lygių Europoje. Pinigų reikia visoms arenoms. Be to, neseniai sužinojome, kad būtina pastatyti treniruočių salę prie Birštono. Manau, kad Vyriausybės sprendimas skirti 7 mln. litų aikštelei yra geras sprendimas. Dar pakalbėsime su Susisiekimo ministerija dėl pagalbos klojant dangą. Žinant biudžeto padėtį, Vyriausybė labai aiškiai parodė, kad krepšinio čempionatas yra prioritetas. Vis juokauju, kad mūsų programoje parašyta, kad Lietuva laimės auksą.

– Ar per vizitą į Kauną dėl ko nors barėte miesto merą?

A.K.: – (Juokiasi) Ne, bet aš jam užkroviau labai aiškią atsakomybę – po Europos čempionato finalo iš arenos naujuoju tiltu turime išeiti su aukso medali