Ar pavasarį pašlijusią sveikatą išgelbės maisto papildai?

Atbundant gamtai, rodos, ir mes turėtume trykšti gyvybe. Tačiau realybė kitokia: mus kamuoja nuovargis, peršalimo ligos ir bloga nuotaika. Neretai tikimės, jog pašlijusią savijautą pataisys vitaminai ar maisto papildai. Tačiau medikai įsitikinę, kad pradėti reikia ne nuo to.

Po žiemos – katastrofa

Šeimos gydytoja Rita Seniūnaitė pasakojo, kad pavasaris daugeliui mūsų tampa tikru sveikatos išbandymu, nes šaltojo sezono metu organizmui padaryta žala darosi aiškiai matoma, o natūraliais būdais papildyti vidinius resursus taip reikalingomis naudingomis medžiagomis neturime laiko, noro ar galimybių.

Anot pašnekovės, žmonės pradeda skųstis nusilpusiu imunitetu, padažnėjusiomis peršalimo ligomis, nuovargiu, mieguistumu, vangumu, prasta nuotaika, sausa ir šerpetojančia oda, pablogėjusiu regėjimu.

„Šių nemalonių simptomų priežastis – šviežių vaisių bei daržovių trūkumas žiemą ir ligos, susilpninusios organizmo funkcijas. Kiekvienas žinome, kad kasdien viena ar kita forma turime įsisavinti tam tikrą vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekį. Norėdami gauti visus reikiamus elementus ir palaikyti optimalų vitaminų balansą šaltuoju metų sezonu esamos maisto produktų pasiūlos nepakanka. Taigi dabar, pavasarį, išsekęs organizmas mums siunčia įvairius signalus, prašydamas pasirūpinti juo“, – aiškino R. Seniūnaitė.

Kenkia gyvenimo būdas

Vitaminai ir maisto papildai – vienas populiariausių būdų, padedančių sustiprinti imunitetą ir atgauti jėgas po žiemos sezono.

R.Seniūnaitė tikino, kad įmanoma ir visiškai atsisakyti vitaminų bei maisto papildų, tačiau tai padaryti gali tik tas asmuo, kurio maisto racionas idealiai subalansuotas. Deja, daugeliui tai tapo prabanga.

„Be abejo, žmogaus organizmas funkcionuoja taip, jog visas reikiamas medžiagas jis gali pasiimti iš suvartojamų maisto produktų ir aplinkos, tačiau gyvenimo būdas mums kenkia, tad neretai nebegalime išsiversti be specialios pagalbos. Gyvenimo tempas toks greitas, jog pamirštame tinkamai pasirūpinti savimi: nereguliariai maitinamės, valgome bet ką ir bet kada, neretai apskritai pamirštame apie maistą. Tokiu atveju vitaminai – gera išeitis. Tačiau kiekvienam žmogui, norinčiam geresnės sveikatos, siūlyčiau visą kompleksą priemonių: reguliarią mitybą, sportą, buvimą gryname ore, o svarbiausia – rūpestį savimi“, – tikino medikė.

Būtinos gydytojo rekomendacijos

R. Seniūnaitė teigė, jog, prasidėjus pavasariui, negalima išskirti vienos konkrečios vitaminų grupės, kurią būtų galima rekomenduoti kaip panacėją imunitetui stiprinti.

„Žmogaus organizmui būtinas visas kompleksas vitaminų ir mineralinių medžiagų. Kiekvieno poreikiai skirtingi, todėl renkantis vitaminus ar maisto papildus būtina atsižvelgti į individualų racioną, mitybos įpročius, nustatytas ligas, rizikos faktorius ir kitus aspektus. Dažnai maisto papildai sąveikauja su vaistais ir gali būti nesuderinami. Būna, kad žmonės geria maisto papildus, kurie dubliuoja vienas kitą. Net ir populiariosios natūraliai spaustos sultys gali pakenkti. Neretai pamirštama, kad jas reikia skiesti “, – teigė specialistė.

Anot jos, pacientai dažnai vartoja papildomus preparatus, nepažiūrėję į jų sudėtį ar tiesiog išsitraukę iš stalčiaus užsilikusį buteliuką.

Dar blogesnė tendencija, pastebi medikė, vitaminų ar papildų pirkimas turguje.

„Už kelis litus, kuriuos sumokėsite kontrabandinių tablečių įsigijimui, geriau nusipirkite porą citrinų“, – aiškino ji.

Vartojimo trukmė – individuali

Kyla klausimas, kuriuo sezono metu pradėti vartoti vitaminus, kad jų poveikis būtų veiksmingiausias.

Viskas priklauso nuo to, kokia yra žmogaus sveikatos būklė ir gyvenimo būdo ypatybės.

„Pavyzdžiui, asmeniui, kuris valgo vos kartą per dieną, vitaminus rekomenduojama gerti visus metus nepriklausomai nuo sezoniškumo. Žmogui, kuris tiesiog nori sustiprinti žiemos ligų nualintą imunitetą, papildomas medžiagas patartina pradėti vartoti ne atėjus pavasariui, o mėnesiui ar dviem iki jo. Vitaminai ar kitos naudingos medžiagos nepradės veikti po dienos ar dviejų. Taigi, norėdami jaustis sveiki ir žvalūs, privalome apie savo sveikatą pagalvoti anksčiau“, – sakė R. Seniūnaitė.

Prasta savijauta byloja ligą

Šeimos gydytoja Rūta Radzevičienė-Jurgutė apie sveikatos stiprinimą papildomais preparatais yra kiek kitokios nuomonės.

„Nesu kategoriška vitaminų ar maisto papildų priešininkė, tačiau manau, kad visas organizmui reikiamas medžiagas sveikas žmogus turi gauti natūraliai – su maisto produktais. Jei jaučiate pavasarinio nuovargio simptomus, pabandykite pakeisti racioną, valgykite įvairesnį maistą“, – ragino R. Radzevičienė-Jurgutė.

Medikė teigė, kad vitaminų ir maisto papildų vartojimas didelių sveikatos nusiskundimų neturinčiam žmogui nėra būtinas. Anot pašnekovės, nėra jokių moksliškai pagrįstų tyrimų, kurie įrodytų, jog norint jaustis žvaliai ir sveikai privalome organizmą papildyti specialiais priedais.

„Visas mums būtinas medžiagas gauname su maistu ir vienintelis vitaminas, kurį patariu vartoti, yra vitaminas D, kurį įsisaviname su saule ir maistu – daugiausiai žuvimi. Mes, lietuviai, nesame pratę valgyti daug žuvų produktų, be to, nuolat jaučiame saulės, kuri ir yra svarbiausias vitamino D šaltinis, trūkumą. Todėl natūraliai šio elemento gauname mažai, o jis būtinas ne tik kaulų tvirtumui palaikyti, bet ir imuniteto stiprinimui bei kovai su bloga nuotaika“, – sakė specialistė.

Anot jos, žmogui, besiskundžiančiam nuovargiu, dirglumu, susilpnėjusiu imunitetu ar kitais sveikatos sutrikimo požymiais, pirmiausia patariama ieškoti šių simptomų atsiradimo priežasčių. Dažnai šie medicininiai požymiai signalizuoja apie tam tikras lėtines, endokrinines ligas, medžiagų apykaitos sutrikimus ar net depresiją.

R. Radzevičienė-Jurgutė pataria pavasarį sveikatą stiprinti natūraliais būdais: valgyti šviežią ir visavertį maistą, būti gryname ore, sportuoti ir išmokti ilsėtis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Po tvano – kova dėl pinigų
    Po tvano – kova dėl pinigų

    Išbandymų dėl potvynio išgyvenusiems uostamiesčio ir Klaipėdos rajono gyventojams – antras smūgis. Prabilta apie nekilnojamojo turto vertės kitimą uostamiesčio prieigose esančiose gyvenvietėse. Paaiškėjo, jog draudikai nek...

  • Nuo sausio brangs vanduo ir nuotekos
    Nuo sausio brangs vanduo ir nuotekos

    Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija vienašališkai patvirtino naujas vandens ir nuotekų tvarkymo kainas Klaipėdos miesto ir rajono gyventojams. Planuojama, kad jos įsigalios nuo kitų metų pradžios. ...

    9
  • Šuo išgelbėjo lapei gyvybę
    Šuo išgelbėjo lapei gyvybę

    Vokiečių ir škotų aviganių mišrūnė išgelbėjo gyvybę į šulinį įkritusiai lapei. Laukinis gyvūnas įkrito į spąstus prie Vasaros estrados, kur ją aptiko su šeimininke pasivaikščioti išėjusi kalyt...

    1
  • Vėl bandys išjudinti apsileidėlius
    Vėl bandys išjudinti apsileidėlius

    Klaipėdos valdžia bandys vėl išjudinti miesto vaizdą darkančių griuvenų savininkus imtis darbų. Maksimalus žemės mokestis grės ir tiems, kurių sklypuose stovi ilgą laiką nenaudojami pastatai. ...

    8
  • V. Sinkevičius: uosto plėtra privalo išlikti tarp valstybės prioritetų
    V. Sinkevičius: uosto plėtra privalo išlikti tarp valstybės prioritetų

    LR Seimo Ekonomikos komiteto vadovas Virginijus Sinkevičius teigia, kad rekordiniai Klaipėdos uosto rezultatai ir gaunama nauda valstybei rodo, jog valstybė turi siekti, kad uostas būtų maksimaliai plėtojamas. Šiandien Klaipėdos valstybinio jūr...

    3
  • Klaipėdoje šeimai teikiamos kompleksinės paslaugos
    Klaipėdoje šeimai teikiamos kompleksinės paslaugos

    Nuo liepos 1 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija kartu su partneriais vykdo iš ES struktūrinių fondų lėšų finansuojamą projektą „Kompleksinės paslaugos šeimai Klaipėdos mieste“. ...

  • Įrengs naujus ženklus
    Įrengs naujus ženklus

    Klaipėdos regione planuojama diegti vienodą turizmo informacinę infrastruktūrą. Septynių savivaldybių administruojamose teritorijose numatyta statyti vienodus ženklus ir stendus, kurie palengvintų istorinių, kultūrinių, gamtinių objektų lankymą....

    1
  • Klaipėdos uoste įspūdingai augo krova
    Klaipėdos uoste įspūdingai augo krova

    Klaipėdos uosto augimas tarp rytinės Baltijos uostų vertinant tonomis šiemet yra vienas didžiausių. Jis ne tik, kad neprarado kokių nors krovinių, bet ir pritraukė naujų. ...

    5
  • Stiprinama žemės kasimo darbų kontrolė
    Stiprinama žemės kasimo darbų kontrolė

    Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius intensyvina kontrolę dėl kasinėjimo darbų, atliekamų savivaldybės viešojo naudojimo teritorijose (gatvėse, vietinės reikšmės keliuose, aikštėse, ža...

    1
  • Klaipėdos universiteto laivynas plaukioja saugiai
    Klaipėdos universiteto laivynas plaukioja saugiai

    Klaipėdos universitetas yra bene vienintelė Lietuvos aukštojo mokslo įstaiga, kuri turi laivus. ...

    2
Daugiau straipsnių