Ar kauniečių kalba taisyklinga ir švari?

Kritikos strėlių kalbininkai negaili Kauno valdininkams, o miesto teatralams žeria liaupses. Po nepriklausomybės atgavimo praėjo dvidešimt metų. Kas pasikeitė nuo tos dienos? Gatvėse - reklamos iškabos anglų kalba, elektroniniai laiškai - be lietuviškų raidžių. Nebemylime savo kalbos?

"Esu optimistė. Niekada, niekas nepasidaro iš karto", - tuo, kad kauniečiai išmoks taisyklingai kalbėti ir rašyti, neabejojo Kauno miesto savivaldybės, Valstybinės kalbos kontrolės tarnybos vedėja Vida Jurkienė.

- Kaip kalba kauniečiai?

- Tokios statistikos nėra ir nemanau, kad ją kas veda. Viskas priklauso nuo žmogaus išsilavinimo, nuo to, su kuo ir apie ką jis kalba. Jei tai vieša kalba, asmuo, kurio klauso - save kontroliuoja. Tiesa, neretai tokiais atvejais, žmogus padaro klaidų, kurių iki tol nedarė. Jei bendraujama su draugais - atsipalaiduojama. Mūsų tarnyba tikrina miesto reklamų užrašus, viešųjų renginių vedėjų, teatralų kalbą. Pastariesiems turime mažiausiai priekaištų. Jų kalba beveik tobula. Žinoma, pasitaiko klaidelių, kai aktorius pamiršta tekstą ir pradeda improvizuoti. Renginių vedėjai? Sunku pasakyti, vyresnės ar jaunesnės kartos atstovai daro mažiau klaidų. Daug kas priklauso nuo konteksto ir auditorijos, prieš kurią jis stovi. Dažniausios klaidos - tartis, kirčiavimas ir leksika.

- Ką galite pasakyti apie valdininkų kalbą?

- Anksčiau klausėme valdininkų kalbų ir per posėdžius jiems siųsdavome raštelius su klaidomis. Poveikis buvo trumpalaikis. Tie, kurie nori kalbėti taisyklingai, ir tie, kurie skaičiuoja antrą kadenciją, - visai kitaip žiūri į pastabas. Trumpai tariant - valdininkų kalba yra prastoka. Kitas reikalas - dokumentinė kalba. Miesto savivaldybėje dirba kelios kalbininkės, kurios redaguoja visus dokumentus. Esu dėkinga valdžiai, kad šiai sričiai jie skiria pakankamai daug dėmesio.

- Ar daug klaidų randate miesto reklamose?

- Pagal mero potvarkį visi išoriniai reklamos užrašai derinami su mumis, todėl prieš patekdami į viešumą jie atsiduria Valstybinės kalbos kontrolės tarnybos darbuotojų rankose. Radę klaidų, jas ištaisome. Visai kas kita - savavališkai pakabintos reklamos. Čia nemažai klaidų. Tiesa, skirtingai nei išorinių, vidinių užrašų su mūsų tarnyba derinti neprivaloma. Pakanka, iškilus klausimams, pasiteirauti telefonu.

- Ar dažnai sulaukiate tokių miestiečių skambučių?

- Per dieną - kelių dešimčių, per mėnesį - kelių tūkstančių. Skambina reklamų agentūrų darbuotojai, žurnalistai ir t.t. Dažniausiai teiraujasi dėl rašybos, skyrybos, užsienio kalbos vartojimo. Kažkas galvoja, kad pakanka užrašo vien anglų kalba, mes gi primename, kad to nepakanka. Praėjusią savaitę radome užrašą "Vertimai". Po juo tas pats žodis parašytas angliškai ir rusiškai. Žmonėms teko aiškinti, kad rusiško užrašo negali būti.

- Dažniausiai daromos klaidos?

- Visai neseniai mačiau užrašą: "Dažai sienoms. Dažai metalui." Formaliai kalbos klaidos nėra. Tačiau, viskas priklauso nuo to, ką norėjo pabrėžti pardavėjas, kalbėdamas apie daikto rūšį. Juk nesakome "pasta dantims" arba "dažai lūpoms". Žodžius reikia vartoti kilmininko linksniu ir sakyti: "Sienų dažai. Metalo dažai." Naudininkas reiškia paskirtį, tačiau klientui, kuris skaito, svarbiau žinoti, kokios rūšies dažai. Ką su jais daryti, jis žinos pats.

Beje, pastaruoju metu mada virto virusu. Sakinio pradžioje atsirado mažosios raidės, viduryje - didžiosiomis parašyti bendriniai žodžiai. Skambina mums iš mokyklų pedagogai ir klausia: ar jau pasikeitė rašybos taisyklės, kad mokiniai pradėjo rašyti sakinius taip, kaip reklamos iškabose? Noriu pabrėžti, kad viduryje sakinio didžiosiomis raidėmis rašomi tik tikriniai žodžiai. Štai, dar vienas pavyzdys. Neseniai išsiuntėme įspėjimą prekybininkams, kurie žodyje "Kebabai", visas raides parašė didžiosiomis raidėmis, o "i" - mažoji. Reklamos specialistai teigia, kad jiems tai gražu. Pasakykite man, kur čia grožis?

- Ar kalbos darkytojai baudžiami?

- Taip, baudos yra numatytos už didžiąsias klaidas. Už mažąsias klaidas nebaudžiame, o tik įspėjame žodžiu. Jei tai nepadeda - įspėjimus siunčiame raštu.

- Šalyje siaučia ekologiškos produkcijos virusas. Įmanoma paskleisti taisyklingos kalbos virusą?

- Nemanau, kad čia padės akcijos, laidos ar kitos priemonės. Pirmiausia reikia noro. Jei mokytojas moko mokinį, o šis nori mokytis - rezultatas bus. Jei nors viena pusė kažko nepadaro - gero rezultato negalima tikėtis. Norintiesiems gerai kalbėti šiais laikais ne problema rasti šaltinių: internetiniai puslapiai, knygos, konsultacijų bankai. Reikia tik norėti. Kauniečiams norėčiau palinkėti likti savo kalbos patriotais. Pati esu optimistė. Niekada, niekas nepasidaro iš karto. Niekada visi nekalbės taisyklingai. Klaidų visada bus.

- Tam, kad jų išvengtumėme, reikia stiprinti gimtosios kalbos pažinimą mokykloje?

- Praėjusiais metais švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pareiškė, kad vidurinėse mokyklose reikia padidinti užsienio kalbų valandų skaičių. Lietuvių kalbos pamokų valandų skaičius nuo to esą nenukentės. Tačiau skiriant didesnį dėmesį užsienio kalbai gali nukentėti gimtoji. Lygiai tas pats gali atsitikti, kai vaikui per anksti brukama svetima kalba.


Šiame straipsnyje: kalbakalbininkailietuvių kalba

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių