Ar atsipirks investicijos į Kauno Nemuno salą?

Žalgirio vardu neseniai pavadinta arena Nemuno saloje turėtų būti pastatyta už 169 mln. litų, tačiau kol kas niekas garsiai neskaičiuoja, kiek milijonų prireiks visai infrastruktūrai įrengti.

Arena stovi tvirtai

Už 169 mln. litų Nemuno saloje naujus pramogų ir sporto rūmus pažadėjusi pastatyti bendrovė „Vėtrūna“ jau montuoja statinio stogo konstrukcijas ir mūrija arenos sienų pertvaras. Artimiausiu metu bus sumontuotos nuotekų, vėdinimo ir šildymo bei priešgaisrines sistemos.

„Kai darbai vyksta sklandžiai, smagu žiūrėti į tokį didingą pastatą, juk statome galingą objektą“, - džiaugėsi objekto darbų vadovas Kęstutis Janulis.

Pastaruoju metu areną stato apie 100 žmonių, dirbančių viena pamaina. Sutartyje numatyta, kad naujieji pramogų ir sporto rūmai turi būti baigti spalio 3 d. „Paprastai gamyboje tradiciškai nuo grafiko šiek tiek atsiliekama, bet tikimės viską užbaigti laiku“, - optimistiškai nusiteikęs K.Janulis.

Pasiteiravus, ar pastatas tikrai stabiliai stovi Nemuno saloje, objekto darbų vadovas garantavo, kad viskas yra daroma taip, kaip reikia, nes visus statybininkų darbus griežtai kontroliuoja ekspertai. „Nei centimetro niekas nenugrimzdo. Kauniečiai gali būti ramūs - arena nenugrius“, - garantavo specialistas.

Bendrovė „Vėtrūna“ yra laimėjusi konkursą tik pačiam arenos pastatui pastatyti, tačiau ketina dalyvauti ir savivaldybės rengiamuose konkursuose infrastruktūros objektas šalia Žalgirio arenos įrengti.

Skelbs naujus konkursus

Kaip informavo savivaldybės Statybos skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius, jau apskelbtas konkursas dviejų lygių automobilių stovėjimo aikštelei šalia Žalgirio arenos įrengti. Gegužę turėtų paaiškėti, kas atliks šiuos darbus.

„Kartu su aikštele bus įrengtas ir arenos apšvietimas. Architektas Eugenijus Miliūnas suprojektavo du stulpus, ant kurių bus tvirtinami lempų komplektai, apšviesiantys pastatą“, - pasakojo savivaldybės administracijos direktorius Vygantas Gudėnas. Anot jo, dviaukštei aikštelei ir apšvietimui įrengti projekte numatyta apie 30 mln. litų. Tam savivaldybė žada skolintis ir panaudoti valstybinės kelių direkcijos skirtas lėšas.

„Birželį turėtų būti baigtas antrasis tiltas į Nemuno salą. Vasarą numatyta išvalyti Nemuno kanalą ir sutvirtinti krantinę“, - kitus infrastruktūros darbus vardijo V.Gudėnas. Pasak jo, kanalo valymo darbai bus atlikti už Europos Sąjungos lėšas.

Administracijos direktoriaus teigimu, investicijas į elektros, kompiuterinius tinklus jau planuoja ir koncesininkas. Arenos valdymo konkursą laimėjusi Ūkio banko investicinė grupė (ŪBIG) į šį objektą turėtų investuoti apie 17 mln. litų. Konsorciumas taip pat įsipareigojo Žalgirio arenoje kasmet surengti po 75 renginius. Savivaldybė koncesininkui 25 metu mokės 2,5 mln. litų (be PVM) kasmet.

Pievelių nesureikšmina

Areną projektavęs architektas E.Miliūnas yra numatęs, kad erdvė šalia arenos turi būti daugiafunkcinė, kaip ir pats pastatas. Čia turėtų būti įrengtos krepšinio, riedutininkų aikštelės, numatytos erdvės burtis baikeriams, pėsčiųjų takai, žalieji plotai.

V.Gudėno manymu, žolytės pasėjimas, kai jau pastatytas pastatas, bebus tik smulkmena. Šiems darbams atlikti rudenį bus skelbiamas dar vienas konkursas, tačiau savivaldybė kol kas neviešina, kiek lėšų tam reikės. „Keleto milijonų prireiks“, - prasitarė V.Abramavičius.

„Priduodant objektą visa aplinka turi būti sutvarkyta. Po atidarymo niekas nieko nebenorės daryti“, - pastebėjo V.Gudėnas.

Jis kol kas nesiryžta įvardyti, kiek iš viso kainuos arenos statybos ir infrastruktūros įrengimas Nemuno saloje. Savivaldybė tebelaukia žadėtų 50 mln. litų paramos iš Europos Sąjungos. Jau aišku, kad iš šios sumos nebus galima sumokėti 21 proc. pridėtinės vertės mokesčio. Administracijos vadovas guodžiasi, kad iš ES gaunama parama sudaro tik trečdalį statybų sumos. Jo teigimu, būtų daug blogiau, jeigu iš struktūrinių fondų būtų finansuojama visa suma.

Miesto vadovai ne kartą gyrėsi, kad suma pačiai arenai statyti gali būti mažesnė, nes sutartyje su pastatą statančia bendrove numatytas darbų kainos indeksavimas. V.Gudėnas viliasi, kad Vilniaus komercinio arbitražo teisme šis klausimas bus išspręstas savivaldybės naudai ir pavyks sutaupyti 14,4 mln. litų.

„Galutinė suma paaiškės rudenį, kai bus įvykę visi konkursai“, - tikino V.Gudėnas.

FIBA-Europe sprendimą dėl 2011 m. Europos vyrų krepšinio čempionato organizavimo Lietuvoje priėmė 2005 metais. Numatoma, kad grupės varžybos vyks Alytuje, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose. Atkrintamosios varžybos bus žaidžiamos Kaune ir Vilniuje. Tai bus 37-asis vyrų Europos krepšinio čempionatas ir antras kartas, kai Lietuva organizuos Europos krepšinio pirmenybes. Pirmąjį kartą tai įvyko 1939 m. Kauno sporto halėje. Tuomet dalyvavo 8 valstybių komandos. Tuometinė Lietuvos rinktinė, iškovojusi visas 7 pergales, užėmė pirmąją vietą.

Viliamasi, kad 2011 m. vyksiantis Europos vyrų krepšinio čempionatas į Lietuvą pritrauks apie 30 tūkst. svečių iš užsienio.