Apnuogintos šalies paveldo apsaugos bėdos

Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė sako, kad, patikrinus kai kuriuos kultūros paveldo objektus, keliuose rasta priešgaisrinės saugos užtikrinimo pažeidimų. Tarp tokių objektų yra ir barokinės architektūros meno perlas – Pažaislio vienuolyno ansamblis.

– Kiek vertybių prarasta negrįžtamai per gaisrą Tytuvėnų vienuolyno ansamblyje?

– Ne mažiau kaip 30 itin didelės vertės liturginio meno vertybių, kurios buvo eksponuojamos Tytuvėnų vienuolyno ansamblio piligrimų centro ekspozicijoje. Tai buvo XVI–XIX a. monstrancijos, relikvinės, arnotai, maldaknygės ir kitos bažnytinio meno vertybės. Kai kurios jų demonstruotos bažnytinio meno parodoje, surengtoje per Lietuvos tūkstantmetį.

– Kokia praradimų vertė?

– Tikslus praradimų skaičius ir vertė dar bus nustatoma. Dar svarstoma, kas turi tai įkainoti.

Tačiau turbūt ne tiek svarbu, kiek tūkstančių ar milijonų vertos prarastos vertybės, o tai, kad praradimai negrįžtami. Žinoma, įmanoma iš naujo nukalti auksinius ir sidabrinius katalikų liturginius reikmenis. Bet jų vertė jau bus visai kita. Juk tai bus jau ne kelių šimtų metų senumo vertybė, o pagaminta naujai.

– O kokia gaisro žala gali būti atkurta?

– Tai sudegęs maždaug 1 tūkst. kvadratinių metrų stogas, sudegusios kai kurios vienuolyno ansamblio patalpos, apdegusios sienos. Jas atstatyti jau rengiamasi. Dirba ekspertai – žalos nustatymo komisija. Konkrečiai žiūrima, kiek ko sudegė, ką reikės atkurti, bus ieškoma remontui, atstatyti reikalingų lėšų.

– Kiek gali jų prireikti? Kokie bus valstybės nuostoliai dėl gaisro?

– Šiandien tiksliai pasakyti dar negalima. Dabar Tytuvėnų ansamblio šeimininkai su draudimo bendrovėmis derins, kiek jos skirs lėšų. Kaip žinome, draudimo bendrovės yra rezervavusios tam tikrą sumą pinigų, bet tik po kurio laiko paaiškės, kiek jos konkrečiai lėšų skirs rekonstrukcijai.

– Ir kada tai galėtų paaiškėti?

– Tikiuosi, maždaug po mėnesio. Vasario pabaigoje arba kovo pradžioje bus galima kiek tiksliau įvardyti, kiek lėšų reikės iš valstybės. Matyt, valstybė neišvengs išlaidų, bet kokių – žinosime tik po kurio laiko.

Kol kas galime fiksuoti tik tai, ką yra pažadėjusi Vyriausybė, – 200 tūkst. litų iš rezervo fondo. Likusios valstybės išlaidos paaiškės vėliau. Vienuolynui sutvarkyti, tikimės, gal pakaks ir draudimo skirtų pinigų. Bet bažnyčiai tvarkyti reikės lėšų iš kitų šaltinių.

Atkreipčiau dėmesį, kad atstatyti įmanoma naudoti ir europietiškas lėšas. Tik tam reikėtų priimti kai kuriuos sprendimus. Jau paprašėme Ūkio ministerijos, kad būtų apsvarstyta galimybė ir priimti sprendimai peržiūrėti ES finansuojamus projektus ir tam tikra dalis lėšų iš jų skirta Tytuvėnams.

Be to, Kultūros ministerija taip pat gali peržiūrėti kai kurias bažnyčių tvarkybos programas ir skirti daugiau lėšų sudegusiam ansambliui atkurti.

– Kada galėtų būti pradėti atkūrimo darbai?

– Atstatymas po gaisro vyks trimis etapais. Pirmiausia, jau netrukus vietoj visiškai sudegusio piligrimų centro stogo bus uždėtos laikinos uždangos, kurios nuo įvairių išorės veiksnių turi apsaugoti vienuolyno sienas. Vėliau bus atkuriamas sudegęs stogas. Tikimės, kad šie darbai prasidės šių metų gegužę. Bent jau taip planuojama.

Trečias darbų etapas – bažnyčios pastato tvarkymas. Pagal iš anksto numatytą programą šiemet turėjo būti tvarkomas bažnyčios fasadas, bet, matyt, teks pirmiausia lėšas skirti ne fasadui, bet apdegusiam stogui tvarkyti.

– Gal bent jau preliminariai žinoma, dėl ko kilo gaisras?

– Deja, kol kas ne. Tai klausimas ne mums, bet tyrėjams.

– Tikite, kad pavyks išsiaiškinti priežastis?

– (Po netrumpos pauzės.) Per pastaruosius penkerius metus gaisrai kilo daugiau kaip dvidešimtyje kultūros paveldo objektų. Iš jų 14 atvejų buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, įtariant, kad galėjo būti tyčiniai padegimai. Tačiau nė vienu atveju kalti nustatyti nebuvo.

Nežinau, gal Tytuvėnai taps šios nelabai geros tendencijos išimtimi ir anksčiau ar vėliau sužinosime, kodėl kilo gaisras, kas jį sukėlė, kas dėl to kaltas.

– Gal Tytuvėnų ansamblyje nebuvo tinkamai įdiegta saugumo užtikrinimo, priešgaisrinio perspėjimo sistema?

– Iš pernai lapkritį po atliktos vienuolyno pastato rekonstrukcijos pasirašytų dokumentų priešgaisrinės apsaugos sistema Tytuvėnuose atrodo nepriekaištingai. Regis, ji ten tikrai buvo įdiegta. Ir gana šiuolaikiška.

Tačiau ji galėjo būti neįjungta.

– Kas dėl to atsakingas?

– Pastato šeimininkas turi užtikrinti, kad visos sistemos veiktų.

– Vadinasi, galėjo būti, kad tiesiog buvo užmiršta įjungti priešgaisrines sistemas?

– Galėjo taip būti. Bet ne mes tyrėjai, ne mes nustatome, kaip ten iš tiesų buvo.

– O kituose kultūros paveldo objektuose irgi yra visos reikiamos sistemos? Ir jeigu yra, ar visos tvarkingai naudojamos?

– Po katastrofiškų įvykių Tytuvėnuose patikrinome kai kuriuos kitus pastaraisiais metais dideles investicijas gavusius kultūros paveldo objektus ir radome pažeidimų.

Nieko nelaukdami ėmėme organizuoti preliminarų patikrinimą kai kurių stambių kultūros paveldo objektų, kuriems buvo skirtos didžiausios investicijos, ir jau turime tam tikros informacijos, kad būta tokių atvejų, kai laikantis visų reikalavimų buvo įrengtos visos įmanomos signalizacijos, sutvarkyta visa instaliacija, visi inžineriniai tinklai, pasirašytas statybos baigimo aktas ir komisija leido pradėti pastatą eksploatuoti, bet po to kažkodėl signalizacijos buvo atjungiamos

Taigi, nors rekonstravus ir visuomenės viešiems poreikiams pritaikius kultūros paveldo objektus, ypač naudojant ES lėšas, apsauga gaunant leidimą objektą eksploatuoti bent dokumentuose atrodo nepriekaištinga, iš tiesų signalizacija, kuri turėtų pranešti saugos tarnyboms ar ugniagesiams apie galimus pažeidimus, neveikia.

Regis, turime tikrai nacionalinio masto problemą – įrengtos puikiausios priešgaisrinės signalizacijos, bet jos neveikia, neįjungtos, neprijungtos prie saugos tarnybų dispečerių.

Jau kreipiausi į kultūros ministrą Arūną Gelūną, kad dėl tokios padėties būtų surengtas atsakingų institucijų vadovų, įskaitant ir ugniagesių, pasitarimas. Reikia išsiaiškinti padėtį, būtina imtis priemonių, kad nesklandumai būtų pašalinti.

– Kuriuose patikrintuose objektuose buvo rasta pažeidimų?

– Keliuose. Bet didžiausią susirūpinimą sukėlė du ypatingi objektai. Tai Pažaislio vienuolyno ansamblis ir Bernardinų vienuolynas Vilniuje.

Patikrinimus tęsime, kad nustatytume visus galimus pažeidimus ir tai, kaip juos pašalinti.

– Ar tai reiškia, kad jeigu kiltų gaisras Pažaislyje, lauktų panašūs tragiški padariniai, kaip ir Tytuvėnuose?

– Baisu apie tai pagalvoti ir kalbėti...

Atrodo, kad iš 3 mln. litų, šiemet Kultūros paveldo departamentui skiriamų tvarkyti bažnyčioms, nemenką dalį lėšų teks skirti ne suplanuotiems remontams, bet priešgaisrinei signalizacijai, saugos sistemoms diegti ir jos tinkamam veikimui užtikrinti.

– Gal trūksta kokių nors taisyklių, teisės aktų?

– Nemanau. Įvairių priešgaisrinės ir kitokios saugos laikymosi kultūros objektuose taisyklių yra gausybė, jos labai detalios. Vien tokių teisės aktų pavadinimai surašyti į šešis puslapius. Vadinasi, pačių taisyklių netrūksta. Matyt, trūksta atsakomybės ir supratimo, kad priešgaisrinės saugos reikalavimų būtina laikytis principingai ir preciziškai. Priešingu atveju, neduok Dieve, tragedijos gali kartotis.

– Seimo narys Naglis Puteikis spėja, kad kitas objektas, kuris gali užsidegti, bus bažnytinio paveldo ansamblis Paberžėje. Tai tiesa?

– Po gaisro Tytuvėnuose gavome Paberžės seniūno laišką, kuriame rašoma, kad jeigu vietos bažnyčioje kiltų gaisras, ugniagesiai važiuotų iš gana toli ir gana ilgai. Per tą laiką, kol jie važiuotų, ugnis galėtų sunaikinti nemažai paveldo vertybių.

– Tai ką daryti, kad tokios tragedijos kaip Tytuvėnuose, o anksčiau ir Labanoro bažnyčioje, nepasikartotų?

– Padės tik atsakomybė ir suvokimas, kad būtina visais būdais saugoti kultūros paveldą. Į saugos klausimus neturi būti žiūrima pro pirštus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

RK.

RK. portretas
Manau padėtų KPD vadovybės atstatydinimas iki padalinių vadovų pavaduotojų lygio. Palikti darbuotojus - ekspertus, o tuos, kurie privalo galvoti, bet to nesugeba - į rezervą.

dana

dana portretas
labai jau ilgai aiskinamasi gaisro priezastys,o gal (kaip visada) nera specialistu?Ar visos vertybes sudege,gal dalis "dingo"?

Marija

Marija portretas
Kiek dar turi sudegti, prapulti, sugriūti, pradingti, pražūti, kad pagaliau suprastų nesugebantys, nenorintys, negalintys dirbti ir atsistatydintų?
VISI KOMENTARAI 8
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių