A.Kubilius pritaria Vilniaus savivaldybės planams ir žada paramą

Vilniaus miesto valdžia 760 mln. litų biudžeto skylę ketina uždegti pardavusi savivaldybės turtą, mažus valstybinės žemės sklypus, naudodama kitas priemones. Vyriausybė sostinės planą sveikina ir žada visokeriopą paramą.

Privatizacija – tik Vilniaus reikalas

Pirmadienį Ministrų kabinetas surengė išvažiuojamąjį posėdį Vilniaus miesto savivaldybėje. Per jį aptarti Vilniaus valdžios siūlomi būdai, kaip išgyventi sunkmečiu, kaip atsikratyti šimtamilijoninių skolų bei užbaigti pradėtas aplinkkelio be nacionalinio stadiono statybas.

Vienas iš Vilniaus mero Viliaus Navicko komandos siūlomų būdų – savivaldybės turto bei įmonių visiškas arba dalinis privatizavimas. Būtų parduodamas ne tik savivaldybės dangoraižis, kitas nekilnojamasis turtas, bet ir miestui priklausančios daugiabučius namus administruojančios bei monopolines paslaugas teikiančios bendrovės. Jų trape – „Vilniaus autobusai“, „Vilniaus troleibusai“, „Vilniaus šilumos tinklai“, „Vilniaus vandenys“ ir kitos. 

Posėdžiui vadovavęs konservatorių partijos lyderis bei Premjeras Andrius Kubilius tik pasveikino partiečio mero iniciatyvą ir pažadėjo pasirūpinti, kad kuo skubiau būtų priimtas teisės aktas, leidžiantis pačioms savivaldybėms vykdyti privatizavimą. Šiuo metu norint parduoti miesto turtą būtinas Vyriausybės leidimas.

„Svarbiausia, kad miesto savivaldybė nesėdi sudėjusi rankų, neprašo tik Vyriausybės paramos sprendžiant didžiulių skolų problemas. Ji pati ieško būdų. Mūsų nuomone, pačios savivaldybės reikalas, kokios įmonės gali būti privatizuojamos. Kalbant apie monopolinių įmonių privatizavimą, bent dalinis pardavimas taip pat naudingas. Kaip rodo kitų šalių patirtis, tai leidžia žymiai moderniau ir skaidriau valdyti įmones. Be to, savivaldybė gautų bent šiokias tokias įplaukas į savo biudžetą. Šiandien privatizuojant reikalingas Vyriausybės nutarimas, todėl reikia keisti teisės aktus. Tai nėra sudėtinga ir bus daroma artimiausiu metu“, - pažadėjo A.Kubilius.

Miestiečiams kils paslaugų kainos?

Pradavusi dalį strateginių įmonių akcijų, miesto valdžia neatmeta galimybės, kad po to miestiečiams gali pabrangti būtinosios paslaugos: vanduo, šildymas, kelionė viešuoju transportu ir kitos. Mero nuomone, nereikėtų dėl to kelti šurmulio. Esą svarbiausia, kad kaina abipusiai: gyventojams ir įmonei būtų naudinga, o teikiamos paslaugos – kokybiškos.

„Kai kur tos kainos gali keistis, bet jos visada turi būti ekonomiškai pasvertos ir teisingos. Pavyzdžiui, Vilniuje šalto vandens kaina yra mažiausia šalyje, bet ar ji teisinga? Jūs prisimenate, kad autobusų ir troleibusų bilietai buvo mažiausi Lietuvoje, bet ar ta kaina buvo teisinga? Vos abu parkai nebankrutavo. Bet jiems kainų kėlimas – tik išgyvenimo klausimas, o kur investicijos į įmonę? Ar mūsų autobusai ir troleibusai atitinka modernaus europietiško parko lygį?Įmonės skaidrumas ir paslaugų kokybė priklauso nuo to, kas tas įmones valdo. Manau, kad didžiojoje dalyje savivaldybės įmonių skaidrumas negali būti užtikrinamas be privataus kapitalo investicijų“, - tikino V.Navickas.

Leido išparduoti mažus sklypus

Kitas būdas miesto iždui papildyti – leisti gyventojams išsipirkti prie jų namų valdų esančius valstybinės žemės sklypus, ne didesnius nei 4 arai. Mat tokie žemės rėžiai naujoms namų valdoms per maži. Privatizacijai atiduoti neketinama tik tų sklypų, kurie įsiterpę į valstybinius miškus, yra greta upių ar ežerų, kitose draustinose parduoti vietose.

Skaičiuojama, kad Vilniuje tokių mažų sklypų, kuriuos šiandien gyventojai yra užėmę ir naudoja savavališkai, yra 208,5 arų. Bendra jų kaina preliminariai siekia 4,17 mln. litų. Jeigu Vilniaus valdžiai pavyktų juos parduoti, pusė kainos kristų į savivaldybės biudžetą, kita pusė papildytų valstybės iždą.

Vyriausybės atstovų nuomone, idėja yra novatoriška ir sveikintina. Esą ja galėtų pasinaudoti ne tik Vilniaus, net ir kitų miestų savivaldybės. Dėl to Vyriausybė pažadėjo palengvinti šių sklypų pardavimui būtinų detaliųjų planų rengimą.

Palengvins įmonių naštą

Taip pat žadamos permainos ir finansų srityje. Pavyzdžiui, Finansų ministrė Ingrida Šimonytė pažadėjo, kad kitų metų sausį bus ieškoma galimybių, kaip kompensuoti savivaldybėms negautas gyventojų pajamų mokesčio lėšas. Vilniaus miesto savivaldybė šiemet nesurinko apie 60 mln. litų planuotų lėšų iš gyventojų pajamų mokesčio.

„Aš negaliu pasakyti, kad viskas bus kompensuota, kad tikrai bus kompensuota, nes įstatymas sako, kad negautos pajamos gali būti kompensuojamos. Mes ieškosime su visomis savivaldybėmis bendro sprendimo“, - žadėjo I.Šimonytė. 

Taip pat bus svarstoma galimybė paspartinti įmonėms pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sugrąžinimą. Mat sprendimo laukia ne tik skolose skęstančios Vilniaus savivaldybės, bet ir visos šalies bendrovės. I.Šimonytė patikino, kad klausimas jau yra aptartas su Valstybine mokesčių inspekcija. Greičiausiai susigrąžinti PVM galės patikimos įmonės, kurių veikla vykdoma skaidriai ir kurios tvarkingai moka mokesčius.

Didžiosios statybos – be atsakymų

Dar vienas galvos sopulys – pradėti ir nebaigti šimtamilijoniniai projektai, tokie kaip Vilniaus vakarinis aplinkkelis ir nacionalinis stadionas. Tokios grandiozinės statybos vienai Vilniaus miesto savivaldybei finansiškai nepakeliamos. Tačiau dėl statybų pabaigtuvių kol kas jokių susitarimų šalies ir miesto valdžios nepasirašė.

„Paveldas, kuris teko savivaldybei, o kartu ir Vyriausybei, siekia apie 1 mlrd. litų pradėtų projektų, kuriuos neaišku kaip užbaigti. Turiu omenyje Vilniaus vakarinį aplinkkelį, kurio bendra sąmatinė vertė siekia 700 mln. litų. Arba nacionalinis stadionas, kuris pradėtas be aiškių įsivaizdavimų, kaip statybas finansuoti. Visa tai yra pradėta ankstesnės kadencijos savivaldybės ir Vyriausybės. Yra ir senesnių projektų, kaip Valdovų rūmų statyba, kuriai užbaigti dar reikia 150 mln. litų. Tam reikalingos bendros pastangos ir ieškosime tokių sprendimų“, - aptakiai nutęsė A.Kubilius.

Ministro Pirmininko A.Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė, norėdama įsigilinti į vietos savivaldos ir jos gyventojų problemas, išvažiuojamuosius pasitarimus rengia jau nebe pirmą kartą. Tokie pasitarimai jau vyko Klaipėdoje bei Kaune.