„Akropolis“ išsigando viešumo? (papildyta 14.04)

Bendrovė „Akropolis“ atsisakė pretenzijų perpus sumažinti sklypo prie Vingio parko kainą. Manoma, kad oligarchai išsigando viešumo.

„Akropolis“ atsitveria tylos siena

Apie pakitusią „Akropolio“ poziciją penktadienį pranešė bendrovei atstovaujanti viešųjų ryšių agentūra „KPMS ir partneriai“. „AKROPOLIS, UAB vadovybė nusprendė atsisakyti ieškinio dėl kainos sumažinimo sklypui Geležinio vilko g. 2, Vilniuje ir šiandien įteikė pareiškimą Lietuvos apeliaciniam teismui dėl ieškinio atsisakymo“, - teigiama „Akropolio“ pranešime. Detalesnės informacijos kol kas nepateikiama.

Bendrovė „Akropolis“ nuo žiniasklaidos atsiriboja tylos siena. „Jokių komentarų. Bendrovė šios temos nekomentuos“ , - 1diena.lt sakė „KPMS ir partneriai“ vadovas Frederikas Jansonas.

Toks „Akropolio“ žingsnis yra gana netikėtas. Mat vadinamajam „VP dešimtukui“ priklausanti bendrovė laimėjo ginčą pirmos instancijos teisme - Vilniaus apygardos teismas nutarė, kad „Akropolio“ ieškinys pagrįstas ir jį pilnai patenkino. Nacionalinei žemės tarnybai pateikus skundą, byla nukeliavo į Lietuvos apeliacinį teismą. Tačiau „Akropolio“ statytojai nusprendė neginti savo pergalės pirmos instancijos teisme ir ieškinio atsisakė.

Tai reiškia, kad valstybė laimėjo kovą dėl sklypo prie Vingio parko kainos. „Akropolis“ privalės už jį sumokėti visą suderėtą sumą – 40,478 mln. litų.

Primename, kad Vilniaus apygardos teismo teisėja Rita Kisielienė konstatavo, jog „Akropolio“ ieškinys yra pagrįstas, mat dėl krizės smarkiai krito nekilnojamojo turto kainos, o bendrovė įsipareigojo investuoti į transporto infrastruktūrą būsimojo antrojo Vilniaus „Akropolio“ prieigose.

Viešumas sugriovė planus?

Advokatas Kęstutis Čilinskas 1diena.lt sakė, esą toks „Akropolio“ žingsnis pilnai suprantamas. Mat byla tapo rezonansine, o verslininkai pabūgo dar didesnio viešumo bei tolesnio bylinėjimosi.

„Dovanoti 20 milijonų „Akropoliui“ – Lietuvos teisė tokių galimybių visiškai nenumato. Kiek buvo matyti iš pranešimų spaudoje, teismas vadovavosi Civilinio kodekso straipsniu, kuris šitam atvejui visiškai netinka, - skandalingą Vilniaus apygardos teismo sprendimą komentavo K.Čilinskas. – Tai yra tiesiog Lietuvos teisės pažeidimas. Manau, kad „Akropolio“ teisininkai ir savininkai pasiaiškino, kad teisės požiūriu nėra jokių šansų išsaugoti tą sprendimą. Nebent tai tie atvejai, kuriuos mes vadiname korupcija. Bet šis atvejis per daug išėjo į viešumą. Įtariu, kad buvo toks susitarimas, kad byla neturėjo išeiti į viešumą. Manau, buvo visai protingai paskaičiuota, kad neapsimoka bylinėtis.“

K.Čilinsko manymu, pagal pirminį planą, „Akropolio“ byla turėjo būti tyliai išnagrinėta verslininkų naudai pirmos instancijos teisme, o valstybei atstovavusi Vilniaus apskritis turėjo tiesiog „pamiršti“ ar „pamesti“ skundą ir lengva ranka atiduoti „Akropoliui“ 20 milijonų.

Valstybę išgelbėjo vienas žmogus

Advokato manymu, valstybė turėtų padėkoti buvusiai likviduojamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos (VAVA) Juridinio poskyrio vedėjai Zitai Malovai. Mat būtent ji į viešumą iškėlė faktą, jog apskrities vadovybė sukliudė apskųsti bylą Lietuvos apeliaciniam teismui.

„Dėl jos veiksmų viskas išėjo į viešumą. Jai reikėtų dėkoti. Jeigu ne ji, viskas būtų taip ir įvykę“, - įsitikinęs K.Čilinskas.

Primename, jog paskutinę VAVA darbo dieną Z.Malova pati pasirašė ir nunešė skundą „Akropolio“ byloje, tačiau tuometinis VAVA likvidatorius ir vadovas Gintaras Sodeika panaikino teisininkės įgaliojimus ir užkirto kelią skundo pateikimui. Z.Malova kreipėsi į žiniasklaidą ir šią istoriją paviešino. Po to VAVA teises „Akropolio“ byloje perėmusi Nacionalinė žemės tarnyba pateikė skundą, bylą nukeliavo į Lietuvos apeliacinį teismą.

G.Sodeika, iškart po skandalo tapęs vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio patarėju, tikina elgęsis teisėtai ir teisingai. Tiesa, jis pripažįsta, kad Z.Malovos įgaliojimai sustabdyti atgaline data.