Aerodromo vertybes saugos specialus planas

Lapkričio 5 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministro Remigijaus Vilkaičio įsakymu buvo patvirtintas valstybės saugomo objekto - S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo su įrangos liekanomis - nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas. Šiuo planu nustatyta Dariaus ir Girėno aerodromo su įrangos liekanomis teritorija ir apsaugos zonos.

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas, kurį finansavo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau - Departamentas), pradėtas rengti 2007 metais. Planą parengė architektė Regina Tumpienė.

Specialiojo plano rengimo metu Departamentas kelis kartus buvo paduotas į teismą - asmenys, suinteresuoti atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo teritorijoje, prašė sustabdyti specialiojo plano rengimo procedūras. Tačiau tiek Kauno apygardos, tiek Kauno miesto apylinkės teismas atmetė skundą, sutikdamas su Departamento motyvais, kad specialusis planas nereglamentuoja tokių klausimų, kaip nuosavybės teisių į žemę atkūrimas, o yra skirtas Lietuvos nekilnojamajam kultūros paveldui išsaugoti.

Aerodromas Kauno apylinkėse buvo įrengtas 1915 m. vokiečių armijos I pasaulinio karo metu. Prie dabartinės S.Dariaus ir S.Girėno gatvės tuomet buvo pastatyti du angarai lėktuvams ir keli pagalbiniai statiniai.

Po I pasaulinio karo dauguma išlikusių statinių perėmė Lietuvos karo aviacija, kuri čia veikė iki 1941 m. Tai buvo pagrindinis Lietuvos karo aviacijos aerodromas. II pasaulinio karo metais aerodromo teritoriją praplėtė okupacinė vokiečių kariuomenė, buvo įrengta kilimo-tūpimo juosta su kieta danga. Sovietmečiu teritorijoje veikė Kauno aerouostas ir dislokavosi sovietų kariuomenės straigtasparių pulkas.

1989 m. Kauno aerouostas iškeltas į Karmėlavą. 1990 m. keleivių rūmuose įsteigtas Lietuvos aviacijos muziejus. 1997 m., siekiant išsaugoti aerodromo vientisumą bei istorinę-funkcinę paskirtį, buvo įsteigta viešoji įstaiga „S.Dariaus ir S.Girėno aerodromas“.

Su aerodromu susiję žymūs Lietuvos aviacijos įvykiai - čia išbandyti pirmieji J.Dobkevičiaus, A.Gustaičio lėktuvai, pirmasis sklandytuvas, atliktas pirmasis Lietuvoje nusileidimas parašiutu. Būtent čia 1933 m. liepos 17 d. buvo laukiama sugrįžtančios „Lituanikos“.

Šiuo metu yra išlikęs aerodromo laukas, keleivių rūmai ir kiti šalia esantys pastatai, didžiulė požeminė slėptuvė, betoninių riedėjimo takų ir aikštelių - angarų pamatų liekanos, dar 1915 m. vokiečių pravesta geležinkelio linijos trasa. Pietinė teritorijos dalis yra tvarkoma, joje pastatyti surenkami angarai. Nuo 2008 m. pradėtas rengti paveldotvarkos projektas, kuriuo bus nustatytas teritorijos naudojimo pobūdis ir užstatymo sąlygos.


Šiame straipsnyje: avarija kaune aerodrome

NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių