2-ojoje ligoninėje - sukilimas prieš reformą

Sausakimšoje salėje baubimu ir trypimu Kauno 2-osios klinikinės ligoninės darbuotojai sutiko žinią apie šios gydymo įstaigos prijungimą prie Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės.

Mato kaip naštą

„Nereikia mums jos. Raudonojo Kryžiaus ligoninė mums būtų kaip akmuo po kaklu. Tai pasityčiojimas iš viso ligoninės kolektyvo“, - kreipdamasi į darbuotojus sakė 2-osios ligoninės administratorė terapijai ir chirurgijai Gražina Žiedelienė. Tokius žodžius jos kolegos palydėjo plojimais.

Pasklidus žiniai apie miesto valdžios ketinimus, ligoninėje skubos tvarka surengtas neeilinis gydymo tarybos posėdis ir visuotinis darbuotojų susirinkimas.

Ketvirtadienio popietę savivaldybės darbo grupė, vadovaujama administracijos direktoriaus Vyganto Gudėno, paskelbė, jog įgyvendinant Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimą siūloma Kauno 2-ąją klinikinę ligoninę prijungti prie Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės, paliekant pastarosios pavadinimą. Toks siūlymas priimtinas ir šalies Vyriausybei. Belieka sulaukti miesto politikų pritarimo. sprendimo projektas dėl ligoninių pertvarkos tarybai bus teikiamas gruodžio 22 d.

Sveikatos apsaugos ministerijai inicijavus visos šalies gydymo įstaigų tinklo pertvarką siūlyta 100 metų jubiliejų atšventusią Raudonojo Kryžiaus ligoninę prijungti prie Kauno medicinos universiteto klinikų, bet tam priešinosi tiek Raudonojo Kryžiaus ligoninės kolektyvas, tiek šios gydymo įstaigos steigėja Kauno miesto savivaldybė.

Politikai gins medikus?

„Du su puse karto mūsų ligoninės biudžetas didesnis negu Raudonojo Kryžiaus. Logika prasilenkia - statinę supilsim į stiklinę“, - piktinosi 2-osios ligoninės direktorius Tautvydas Jankauskas. Jis tikino negalintis suprasti, kodėl viskas daroma tyliai, pradedant nuo Sveikatos apsaugos ministerijos, baigiant miesto valdžia.

„Sprendimai priimami be analizės, be Ligonių kasų įvertinimo. Informacijos neturime, tik girdime nuogirdas“, - gydymo įstaigos vadovui antrino G.Žiedelienė.

Ligoninės vadovai įsitikinę, kad toks dviejų miesto įstaigų jungimas siekiant taupyti ir pagerinti paslaugų kokybę gyventojams nieko gero neduos. Kaip vieną esminių trūkumų T.Jankauskas įvardijo didelį atstumą tarp planuojamų sujungti gydymo įstaigų. Taip pat baiminamasi, kad Kauno medicinos universiteto klinikoms už Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas pastačius naują ir modernių Traumų punktą, raudonojo Kryžiaus ligoninėje teikiamų traumatologijos paslaugų niekam nebereikės. „Kišime pinigus, investuosime tai, ką uždirbome, o veną rytą sužinosime, kad to nebereikia“, - niūrią ateitį įžvelgė T.Jankauskas.

Ginti šios gydymo įstaigos susirinko ir kai kurie miesto tarybos nariai. „Jūsų intelektas yra žymiai aukštesnis negu dabar vyrauja miesto taryboje. Supraskite - čia kažkam reikia Raudonojo Kryžiaus turto“, - medikams įrodinėjo liberalcentristas Arvydas Garbaravičius.

Į susirinkimą skubantys kalbinti gydymo įstaigos darbuotojai nenorėjo sakyti savo nuomonės apie planuojamą pertvarką, teisindamiesi, kad nieko nežino. „Čia tik valdžia postus dalijasi, mus tai mažai liečia“, - prasitarė vyresnio amžiaus slaugytoja, nenorėjusi skelbti savo pavardės.

Valdžia įžvelgia naudą

„Abiejų ligoninių vadovai turėjo pateikti darbo grupei viziją, kaip gydymo įstaigos veiks ateityje. Sprendimas priimtas išklausius abiejų direktorių, atsižvelgiant į ekonominius skaičiavimus ir kitus rodiklius“, - aiškino administracijos direktoriaus pavaduotojas Zenonas Abramavičius. Anot jo, T.Jankauskas darbo grupės posėdyje elgėsi nekorektiškai prognozuodamas Raudonojo Kryžiaus žlugimą po poros metų. Šios gydymo įstaigos direktoriui Kęstučiui Mazurkevičiui darbo grupė priekaištų neturėjo.

„Svarbiausia, kad prijungiant vieną ligoninę prie kitos Darbo kodeksas numato visų darbo vietų išsaugojimą, todėl darbuotojai gali būti ramūs - jie atleidimo lapelių negaus“, - džiaugėsi Z.Abramavičius. Tiesa, jis pripažino, kad tuos skyrius, kurie dubliuos funkcijas, teks optimizuoti.

Pasiteiravus, kas vadovaus naujai miesto gydymo įstaigai, valdininkas tikino, jog kol kas apie asmenybes nekalbama. Z.Abramavičiaus teigimu, jei taryba pritars siūlymui, kitus klausimus spręs specialiai tam sukurta darbo grupė.

„Abiejų ligoninių steigėjas yra savivaldybė, todėl turime teisę apsispręsti.. Paslaugų skaičius mažės, ir ligoninės neišvengiamai turės optimizuotis“, - tikino miesto meras Andrius Kupčinskas. Jis pripažino, kad įkūrus vieną ligoninę vadovaujančių postų reikės mažiau.

Kęstutis Mazurkevičius, Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės direktorius:

Vyriausybė tokį sprendimą palaimino. Būtų keista mums nesidžiaugti. Galima suprasti 2-osios ligoninės darbuotojus, bet administracijos direktorius Vygantas Gudėnas ragino nuraminti kolektyvus - nei vienam nebus įteiktas atleidimo lapelis. Esmė yra ne tai, kas didesnis, o kokių paslaugų miestiečiams reikia. Jeigu pagerės įstaigos vadyba, laimės kauniečiai. Besidubliuojančias tarnybas nelogiška bus laikyti, bet tas lėšas bus galima panaudoti gydymo paslaugų kokybei ir pacientų aplinkai gerinti. Ekonominė nauda aiški.


Šiame straipsnyje: Raudonojo kryžiaus ligoninė

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių