1941 metų Laikinosios vyriausybės vadovą planuojama perlaidoti Kaune

Kaune šiais metais ketinama perlaidoti 1941 metų Lietuvos laikinosios vyriausybės vadovą, antisovietinės ir antinacistinės rezistencijos dalyvį Juozą Ambrazevičių-Brazaitį, antradienį patvirtino Vyriausybė.

Šis žingsnis vėl gali atgaivinti jautrias diskusijas dėl Laikinosios vyriausybės, kuri vertinama dėl siekio atkurti šalies nepriklausomybę po pirmosios sovietų okupacijos, bet kartais kritikuojama dėl laikysenos žydų atžvilgiu.

1974 metais JAV miręs ir ten palaidotas J.Ambrazevičius-Brazaitis 1940-1941 metais buvo vienas iš antisovietinio pasipriešinimo ir Lietuvių aktyvisto fronto vadovų.

1941 metų birželio - rugpjūčio mėnesiais jis vadovavo Lietuvos laikinajai vyriausybei, kuri buvo paskelbta po Birželio sukilimo. Vėliau jis buvo aktyvus neginkluoto antinacinio pasipriešinimo dalyvis.

Karo metais vengdamas suėmimo J.Ambrazevičius pakeitė pavardę į Brazaičio, o 1944 metais, artėjant antrajai sovietų okupacijai, pasitraukė į Vokietiją, 1951-aisiais persikėlė į Jungtines Valstijas, kur dalyvavo išeivių lietuvių veikloje.

Premjero Andriaus Kubiliaus atstovė spaudai Jarda Paukštienė antradienį sakė, kad Seime šią savaitę dėl J.Ambrazevičiaus-Brazaičio palaikų pervežimo į Lietuvą ir perlaidojimo šaukiamas specialus pasitarimas.

„Ketinama suformuoti atskirą tarpžinybinę komisiją, kuri jau konkrečiai nutartų kur, kada ir kaip tai bus vykdoma. Į pasitarimą yra pakviesti Vyriausybės, Krašto apsaugos, Užsienio reikalų ministerijų, kitų institucijų atstovai, Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, – sakė premjero atstovė. – Perlaidojimas planuojamas Kaune“.

Pasak jos, Vyriausybė yra numačiusi 30 tūkst. litų palaikams pervežti. Ministrų kabineto nutarimo projekte numatyta, kad perlaidojimas planuojamas šių metų trečiąjį ketvirtį.

1941 metų Birželio sukilimas ir po jo susikūrusios Lietuvos laikinosios vyriausybės laikysena žydų atžvilgiu yra sulaukusi prieštaringų vertinimų.

„Lietuva gali didžiuotis, kad tada buvo nuspręsta kovoti už nepriklausomybę, tikslas buvo kilnus, siekis pagirtinas. Lietuviai vieninteliai iš Baltijos šalių sukilo ir sudarė Laikinąją vyriausybę. Bet dėl vokiečių žudikiškos politikos įvykiai pasuko kita linkme. Nors žydų žudynių Laikinoji vyriausybė nebūtų galėjusi nutraukti, gali būti priekaištaujama, kad Laikinoji vyriausybė nepakankamai energingai pasmerkė žydų žudynes“, – antradienį sakė filosofas Kęstutis Girnius.

K.Girnius taip pat atkreipė dėmesį, kad Laikinoji vyriausybė galiausiai atsisakė tapti vokiečių valdžios patikėtinių taryba ir po šešių savaičių veiklą nutraukė. Dauguma Lietuvoje gyvenusių žydų buvo nužudyti vėliau, nors pirmieji žudymai Lietuvoje užfiksuoti dar birželį, vos prasidėjus Sovietų Sąjungos ir Vokietijos karui.

Per pirmąją sovietų okupaciją 1940-1941 metais buvo įkalinta, nužudyta ar ištremta apie 23 tūkst. Lietuvos gyventojų, o sovietų teroras didžiausią mastą pasiekė prieš pat karą su nacistine Vokietija. Vėliau sekė trejų metų nacių okupacija, per kurią išžudyta daugiau nei 90 proc. iš 200 tūkst. Lietuvos žydų.

1944 metais sovietams sugrįžus į Lietuvą, per dešimtmetį buvo suimta ir įkalinta beveik 200 tūkst., ištremta daugiau nei 100 tūkst. žmonių, nužudyta per 20 tūkst. su sovietų okupacija kovojusių partizanų ar jų rėmėjų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Likimai

Likimai portretas
Karo lemtis diferencijuoja pasaulį. Taikioms jėgoms ir darbo liaudžiai gresia pavojai.

h20

h20 portretas
kazi kada Smetonos palaikus parves... is JAV

1-am

1-am portretas
aldona, baik nurašinėti lenino raštus.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių