Šiandien nuo ankstaus ryto Kaune ėmė kilti istorijos festivalio „Europa. Napoleonas I Kaune. 1812 m.“ dalyvių palapinės. Į Santakos parką kelio ieškojo ten kelioms dienoms įsikursiantys karo rekonstruktoriai iš daugelio Europos šalių. Tuo metu Laisvės alėjoje palapines susirentė prekybininkai, amatininkai, aludariai, tautodailininkai.

Festivalio metu Kaune įvyks apie 50 įvairių renginių, tarp jų – įvairiausi žaidimai, mugės, koncertai.

Sunkiausi – ginklai ir medaliai

Pirmieji festivalio dalyviai – kariai Kauną pasiekė dar vakar vakare.

Laukiama svečių iš Prancūzijos, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Čekijos, Lenkijos bei Latvijos – Santakoje įsikurs 400 palapinių karinė stovykla. Dalyvių apranga ir gyvenimo sąlygos stovykloje atitinks XIX a. dvasią.

Baltarusis Georgijus Bursinas atvyko naktį, palapinę pasistatė dar prieš auštant. Kurstydamas laužą jis džiaugėsi, kad stovykla įrengta mieste ir nereikia kurtis „vidury laukų“.

Lenkė Adriana Nosanenska tuo metu pritūpusi siuvo savo palapinės kampą. „Šiandien būsiu eilinis karys. Atvykom ryte, bandom įsikurti”, – pasakojo mergina. Jos ir kolegų į renginį atsivežta manta sveria po 20 kg.

„Daugiausiai sveria karabinas”, – teigė lenkė. „Ir medaliai“, – juokdamasis pridūrė kartu su ja atvykęs Tomas Omilianalskis.

A.Nosanenskos, kaip ir kitų karo rekonstruktorių, negąsdina mintis, kad teks maudytis vėsiame Nemune, miegoti nuo lietaus permirkusioje palapinėje.

„Karas yra karas”, – irgi nesirengė dejuoti Tomaš Wašniaskis ir pridūrė, kad šiokių tokių patogumų turės. Organizatoriai parūpino šieno, kad miegoti neturėtų būti nei šlapia, nei kieta.

Kalbinti lenkai teigė, kad jų vakaras po iškilmingo stovyklos atidarymo su rekonstruotojų prisitatymais jau suplanuotas – laužas, gėrimai ir dainos.

Brangus pomėgis

Maistą festivalio dalyviai gaminsis patys. Pasivaikščiojus po stovyklą galima pastebėti, kad ne viena kompanija jau spėjo pasigaminti ir pusryčių, ir pietų. Vienur puode šalo košė, kitur virš laužo kabojo didžiulis indas, sklidinas sriubos.

Jau spėjusi užkąsti baltarusių grupelė ilsėjosi prie didelio stalo. Vienas dėvėjo įspūdingą kailinę kepurę. Pasiteiravus, ar šis 18-asis Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės pulkas atsivežė tik dvi merginas, įsitikinome, kad kaimynai jau gyvena karine dvasia.

„Čia ne mergina, o būgnininkas”, – rodydamas į šalia sėdėjusią baltarusę rimtu veidu aiškino pulko vadovas Fiodoras Michejevas. Įspūdį paliko ne tik jo drabužiai, bet ir didžiuliai išraiškingi ūsai.

Mūšyje dalyvaus įvairių profesijų atstovai. Iš Kijevo atvykęs Aleksandras Slivnij pragyvenimui užsidirba parduodamas baldus. Jis karo rekonstrukcijų maniaku yra beveik 30 metų. „Čia yra ir mokytojų, ir statybininkų“, – vardijo vyras.

Jo bendrakeleivis milicijos pulkininkas Ruslanas Gorskij sakė, kad toks pomėgis reikalauja didelių išlaidų. Jo kostiumas ir ekipuotė kainavo daugiau nei 1000 JAV dolerių. Brangiausias yra ginklas.

Napoleonas gyvens viešbutyje

„Prancūzų pusė jau kuriasi, rusų armijos dar beveik nematyti”, – pastebėjo stovykla besirūpinantis Kauno karo istorijos klubo vadovas Vaidas Vasiliauskas.

Pasak jo, daugiausia prancūzų kariais persirengs iš Vakarų Europos atvykstantys karo istorijos mylėtojai. Jie daugiau keliauja pavieniui, automobiliais. Atvyksta anksčiau, nes nori apžiūrėti miestą, ne tik dalyvauti festivalyje.

Rusų armijos pusėje kariaus daugiausia rusai. Jie yra labiau organizuoti, atvyksta autobusais.

Napoleoną vaidinsiančio rusų profesorius Olegas Sokolovas perpiet buvo dar pakeliui į Kauną. Tačiau jo palapinė stovykloje greičiausiai neiškils. V.Vasiliauskas spėjo, kad didysis karvedys greičiausiai apsistos viešbutyje. Jis festivalyje, kaip ir visi kiti istorijos mylėtojai, dalyvauja savo lėšomis. Pasak Kauno turizmo informacijos centro ir konferencijų biuro direktoriaus Sigito Sidaravičiaus, iš užsienio atvykusiems kariams bus išmokėta vadinamoji stipendija – po 100 litų.

Repeticijoje dalyvavo tikri kariai

Napoleono I kariuomenės persikėlimo per Nemuną ir prancūzų bei rusų armijų mūšio inscenizacija vyks šeštadienį. Šiandien vyko techninė persikėlimo per upę repeticija. Joje dalyvavo ne karo rekonstruktoriai, o tikri Lietuvos kariai.

Netoli Aleksoto tilto sukonstravę pontoną, kariai jį dviem kateriais prieš srovę nustūmė iki Nemuno salos. Ten veiksmus derino ugniagesiai gelbėtojai bei kitos tarnybos.

Būtent šiuo pontonu prieš mūšį į Nemuno salą trimis etapais bus perkelta Napoleono I armija. Dėl Nemuno saloje vyksiančio festivalio pagrindinio renginio – prancūzų ir rusų mūšio inscenizacijos – žadama net dukart pakelti upės vandens lygį. 2 psl. >>