Kaune kasmet žūsta dešimtys gulbių, atsitrenkusių į iki šiol nepaženklintas aukštos įtampos linijas virš vandens telkinių. Daugelyje šalių paukščiams pavojingus laidus ženklinti privaloma.

Lietuviai nemyli gamtos?

Lietuvoje gyvenantis švedų žurnalistas Jonas Ohmanas „Kauno dienai“ yra prisipažinęs, kad niekaip neperpranta lietuviško nemeilės, abejingumo savo gamtai fenomeno. „Kodėl lietuviai taip nesaugo savo gamtos?“ – stebėjosi jis.

J.Ohmanui galėtų karštai pritarti kaunietė Loreta Kiliotaitienė, ne kartą regėjusi, kaip žūva gulbės, atsitrenkusios į aukštos įtampos laidus. „Niekam nelinkėčiau išvysti tokį reginį“, – tarė moteris, regėjusi ir masinę gulbių pulko žūtį bei kraupių susižalojimų.

Žiemą kauniečiai savanoriai per speigus lesino gulbes grūdais – gelbėjo šiuos karališkuosius paukščius nuo žūties, o dabar jau nerimauja dėl rudenį prasidėsiančios gulbių migracijos.

Žūva pulkais

„Žemuosiuose Šančiuose, ten, kur virš Nemuno nutiesti aukštos įtampos laidai, pakrantėje susirenka daug gulbių su jaunais gulbiukais – vieni paukščiai išskrenda į šiltesnius vandenis, kiti lieka. Tokiu metu dalis jų žūva ar susižaloja atsitrenkę į laidus", – atsiduso savanoriškai gulbes žiemą lesinanti L.Kiliotaitienė. Jai pritarė žvejys Stasys, ne kartą matęs 10–12 gulbių pulko žūtį.

Ornitologas, veterinarijos gydytojas Julius Morkūnas patvirtino, kad gulbėms migruojant sunku išvengti paukščių žūčių dėl nepaženklintų aukštos įtampos laidų.

Tokių laidų raizgalyne pasižymi ir ornitologinio draustinio prie Kauno hidroelektrinės teritorija.

Ne viena gulbė Kaune yra žuvusi ar susižalojusi, kai atsitrenkė į troleibuso kontaktinio tinklo linijas virš P.Vileišio ir Panemunės tiltų.

Nemažai susilaužiusių sparnus gulbių žiemojo Nemune, nes negalėjo išskristi. Jei ne žmonės, lesinę paukščius žiemą, visi jie būtų žuvę.

Keičiasi požiūris

Elektros perdavimo sistemos operatoriaus, atsakingo už aukštos įtampos elektros perdavimo tinklą Lietuvoje, – bendrovės „Litgrid“ komunikacijos vadovė Laura Šebekienė pripažino, kad aukštos įtampos (110 kV) linijos Žemuosiuose Šančiuose virš Nemuno yra įmonės nuosavybė.

L.Šebekienė sakė, kad bendrovė svarsto, kaip sumažinti laidų keliamą pavojų paukščiams.

„Beveik visos linijos buvo nutiestos prieš 20 metų pagal galiojusius teisės aktus, kurie nenumatė būtinybės įvertinti poveikį paukščių saugumui. Tuomet, kai buvo tiesiamos  šios linijos, šalia jų dar nebuvo paukščių susitelkimo ir lesinimo vietų„, – kalbėjo “Litgrid" atstovė.

Artimiausiu metu bendrovė numačiusi vykdyti kelis naujus projektus. "Prieš projektuojant 110 kV ir aukštesnės įtampos antžemines elektros perdavimo linijų statybą, turime įvertinti linijų poveikį aplinkai. Bus įvertinta ir numatomos linijos įtaka paukščiams. Vertinant poveikį aplinkai dalyvauja žinomi šalies ornitologai“, – aiškino L.Šebekienė.

Mažina poveikio mastus

Pasak „Litgrid“ atstovės, kai kurių priemonių, siekiant išvengti mirtino pavojaus paukščiams, imamasi jau dabar. Pavyzdžiui, parenkant būsimajai linijai vietą, atsižvelgiama į perskrendančių paukščių kelius. Linija neprojektuojama ten, kur yra migruojančių paukščių sankaupos, susilieja tranzitinių ir vietinių perskridimų srautai.

Be to, didinamas linijų matomumas, jose įrengiant ryškesnius ir gerai pastebimus specialius įtaisus.

Ant atramos konstrukcijų virš laido sumontuojami specialūs įtaisai, trukdantys paukščiams nutūpti ir kartu apsaugantys juos nuo galimo elektros smūgio – ši priemonė labiausiai apsaugo gandrus, mėgstančius įsikurti ant 110 kV įtampos linijų. 2 psl. >>