© Evaldo Butkevičiaus nuotr.

Ant bankrutavusios "Jiesios" pamatų iškilusi nauja porceliano gamintoja "Kauno Jiesia" pamažu stiebiasi – rankų darbo indais prekiaujama visoje šalyje, o netrukus planuojama žengti į užsienį.

Prikėlė talentingi dailininkai

Viena vertingiausių keramikos rūšių laikomo porceliano tradicija Kaune buvo beužgęstanti 2006-aisiais, kai į dideles skolas įklimpusios "Jiesios" vadovai pranešė apie įmonės bankrotą. Nesutarimai tarp buvusių įmonės akcininkų nepaliko vilčių atgaivinti įmonės veiklą.

"Pradėjome neturėdami nieko, bet pamažu kopiame į viršų, – rodydamas statybų aikštelę primenančias patalpas kalbėjo "Kauno Jiesios" direktorius Vitalijus Jurkonis. – Viską įrengiame etapais, sutvarkome vieną patalpą, tada – kitą. Čia nebuvo nei komunikacijų, nei radiatorių."

Keli fiziniai asmenys, sumąstę atgaivinti porceliano gamybą Kaune, galėjo remtis tik žmogiškaisiais ištekliais – iš bankrutavusios "Jiesios" išėję patyrę specialistai dar nebuvo spėję persikvalifikuoti ir noriai grįžo dirbti pamėgto darbo.

"Jie – mūsų turtas, labai kūrybingi žmonės", – kiekvieną iš vienuolikos pristatydamas vardu gyrė V.Jurkonis. Įmonei greitai pavyko įsitvirtinti, jo vertinimu, tik dėl to, kad ji turėjo gerų specialistų.

Žengė į Lenkiją

Įvairių formų minimaliai dekoruotos vazos, augaliniais ornamentais ir animaciniais elementais puošti puodeliai, auksu raižyti servizai, ažūriniai dirbiniai – pagrindinės "Kauno Jiesios" produkcijos galima rasti įvairiuose interjero dizaino salonuose ne tik Kaune, bet ir Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose. Masyviais aukso rėžiniais išpuošti indų komplektai keliauja ir į Lenkiją. Ten Kauno porceliano žinovai jau yra užmezgę glaudžius ryšius ir gaminius eksportuoja nuolat.

"Kai susitvarkysime ūkį, žvelgsime plačiau, dairysimės į tolesnes rinkas, – užmojais dalijasi V.Jurkonis. – Kol kas eksportas ne septynmyliais žingsniais, bet pamažu auga."

Nemenką dalį produkcijos įmonė parduoda šalia dirbtuvių įrengtoje firminėje parduotuvėje, kurioje galima įsigyti ne tik naujų gaminių, bet ir senosios "Jiesios" keramikos.

Greta mažmeninės prekybos klesti ir individualių užsakymų rinka. Neseniai "Kauno Jiesios" dailininkai sulaukė vieno pasiturinčio žmogaus užsakymo pagaminti komplektą porceliano indų, ant kurių būtų išpaišyta konkreti vaizdinga vietovė. Užsakovo pageidavimu, pagaminta per 400 tokių indų.

"Darbas buvo sunkus, nes tapyti reikėjo iš nuotraukos, bet mums pavyko", – didžiuodamasis meistrais V.Jurkonis demonstravo išskirtinio dekoro ovalo formos lėkštę.

Dar vienas išskirtinis "Kauno Jiesios" kūrinys – Lietuvos krepšinio federacijos taurės turnyro porcelianinė taurė.

Sunkmetis nesustabdė

Pirmuosius dvejus metus sunkiai galą su galu sudūrusi įmonė išsistiebė 2008-aisiais, kai pavyko gauti gerokai daugiau užsakymų ir dėl to uždirbti pelno. Apie 2009 m. V.Jurkonis kalba ne taip džiugiai, bet viliasi, kad pavyks išvengti nuostolio.

"Šiais metais tikimės išgyventi, bandysime prisitaikyti prie pasikeitusios rinkos ir dirbti", – optimistiškai kalbėjo verslininkas.

Jis pabrėžė, kad iš esmės porceliano indų gamyba nėra labai pelningas verslas. Priežastis paprasta: viskas gaminama rankomis, o žmonės – ne mašinos, per dieną gali papuošti ne daugiau kaip dešimt puodukų.

V.Jurkonį stebina kai kurių klientų klausimai, kodėl puodelis kainuoja 60 litų, kai esą panašų porcelianinį galima įsigyti ir už 30 litų.

"Žinodamas, kiek meilės ir darbo įdeda dailininkai margindami puodelius, neabejoju, kad jie verti ne 60 litų, bet 60 svarų – tiek už autorinius porceliano kūrinius moka Anglijoje", – V.Jurkonis neatmeta galimybės kada nors žengti ir į šią porceliano gaminius itin vertinančią rinką.

Skaičiai ir faktai

"Kauno Jiesia" į 1 tūkst. kv. m patalpas investavo iki 1 mln. litų.

Porcelianinis servisas šešiems asmenims kainuoja 600–1000 litų.

Dominuoja subtilus dekoras, minimalistinis stilius.

"Kauno Jiesios" asortimentą sudaro 200 formų indai.

Pagrindinė žaliava – iš Anglijos importuojama porceliano masė.

Pernai brango auksu dekoruoti gaminiai, nes aukso kaina didėjo 40 proc.

Manoma, kad Kinijoje porcelianas išrastas Rytų Han dinastijos laikais (I–II a.)

Japonijoje porcelianą ėmė gaminti XV a., o Europoje – XVII a.

Porcelianas laikomas viena vertingiausių keramikos rūšių.