- Enrika Striogaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rudinskas nekeičia savo kelionės krypties – į save, nes pasak menininko, žmogus savyje turi viską, ko jam labiausiai reikia, – ir užuovėją, ir ramybę, ir kūrybos versmę.
„Žmogus savyje“
Grafiko E.Rudinsko galerija – nedidelėje Senamiesčio akmenimis grįstoje gatvelėje. Atrodytų, kad neatsitiktinai – menininko kūryba tarsi persmelkta pokalbio su laiku. O juk galerijoje, kuri yra ir E.Rudinsko dirbtuvė, nes grafikos menui reikalinga nemenka techninė įranga, ir gimsta stulbinantys žmogaus pasaulio atspaudai. Senamiestis turbūt įkvepia?
„Ne“, – santūriai šypsosi E.Rudinskas. „Nesu bohemos žmogus, – triukšmas, šurmulys man trukdo. Kažkokie kultūriniai saitai reikalingi, bet kurti mėgstu vienumoje“, – nutyla ir stojusios tylos nė nesinori nutraukti.
Akivaizdu – menininkas nėra kalbėtojas, visada susikaupęs, tylus ir santūrus, jis kalba savo darbais, juose jis netgi nesustabdomas, pasakojantis neįtikimas istorijas ir patirtis – prie kiekvieno grafikos darbo reikia gerokai užtrukti norint išgirsti, pasikalbėti, atrasti, beje, dažniausiai tai, ką pats turi ir turėjai.
„Žmogus savyje“(I,II) – pasitinka jubiliejinės parodos lankytoją. „Nuo tų darbų ir skaičiuoju sąmoningą kūrybinę biografiją, – šįkart grafikas nusijuokia ir iškart surimtėja, – nuo jų susiformavo požiūris, kuris iki šiol tebegalioja: žmogus turi savyje pasaulį ir nesvarbu, kas aplinkui dedasi, kokie sunkumai, jis turi savyje erdvę, kurioje gali pasislėpti, surasti ramybę.“
Paveikslai ir yra susikurtas pasaulis, jie pasakoja apie tą pasaulį, toliau jį kuria, suteikia jam energijos, maitina ir kūrėją, ir žiūrovą. „Jei jis reikalingas ir kitiems, tuomet esu laimingas“, – susimąstęs nutyla E.Rudinskas.
„Tolimas miestas“
"Šimtas metų praėjo, o aš vis dar keliauju. Aš niekaip negaliu surasti to miesto. Jis labai toli, o aš nežinau, kuria kryptimi eiti. Jis vaidenasi už kiekvieno posūkio, dieną pasirodo miražuose, o naktį – sapnuose, bet išnyksta, kai tik pabandau padėti koją ant gatvės grindinio. Aš galiu suskaičiuoti bažnyčių bokštus ir nupiešti varpinės siluetą kojos pirštu smėlyje, bet kai noriu atidaryti duris ir įeiti į vidų, randu tik smėlį, byrantį tarp pirštų.
Aš klausinėju praeivių, kaip surasti savo tolimąjį sapnų miestą, bet visi jie rodo į skirtingas puses.
Galų gale mano jėgos išseko ir aš numiriau, ištiesiau savo pavargusias kojas ant smėlio. Tada jie visi susirinko ir kalbėjo: koks keistuolis – visą gyvenimą niekur nebuvo kojos iš savo miesto iškėlęs, bet taip jo ir nesurado..." – tokią istoriją galima išskaityti viename grafikos darbų. Ir ne tik išskaityti – veikdamas vaizdu kūrinys nukelia žiūrintįjį į jo miestą, į jo pasaulį, kurį savo sieloje yra atradęs arba jo, kaip svarbiausiojo lobio, ieškantis.
Grafikos poetas
Visi E.Rudinsko kūriniai – tarp žemės ir dangaus, tarp pasakos ir tikrovės, tarp kalbėjimo ir tylos. Iš jų dvelkia sakrali tyla ir drauge jų pasakojimai nenutrūksta, pereina į žiūrinčiojo pasaulį – persiima jo patirties, svajonių, fantazijų ir vaizduotės.
Ar reikia pabrėžti, kad visi menininko darbai atskleidžia, kalba, budina, maitina vidinį žmogaus pasaulį? Tikrai ne, matęs nors vieną menininko kūrinį, nesvarbu kokį: litografijos, grafikos, tapybos ar fotografijos, žino, kad susitikęs su E.Rudinsko kūryba, stabtelės ir nurims, nuščius, ims klausyti(s) subtiliai čiurlenančio upelio, vilnijančio per abėcėles raides, senoviškus atrastus ir nežinomų šalių, miestų (nesančių? bet jei yra žemėlapiai, vadinasi, tie miestai ir šalys yra, tik nežinome kur) žemėlapius, iliustruotos (išgyventos) poezijos eilutes, nes menininkas neabejotinai – grafikos poetas. Norisi pridurti, kad kažkur iš Viduramžių, poeto asmenyje talpinantis ir mokslą, lotynų kalbą, filosofiją.
Pasak menotyrininkės Jūratės Tutlytės, savito, organiškai su asmenybe sulieto pasaulėvaizdžo ir privataus stiliaus E.Rudinsko kūryba veriasi autentiška įsivaizduojama tikrove, kurioje savitu kampu perteikiami universalūs archetipai, mitologija ir tradicinė kultūra, kosminė logika ir egzistencinis simbolizmas.
Žemėlapis asmeninei kelionei
„Nėra temų, kurios būtų neįdomios, – sako menininkas, grafikos darbą sukuriantis ir pagal užsakymą, – viską galima prisijaukinti, kad būtų sava“, – E.Rudinskas stabtelėja prie parodoje eksponuojamo darbo, sukurto pagal užsakymą farmacijos tema. Menininkas yra sakęs, kad jei reikėtų, galėtų iliustruoti ir Lietuvos Konstituciją.
Naujausi E.Rudinsko darbai atrodo kaip seniausi – nežinomų šalių, miestų žemėlapiai, XXII a. pasaulis, darbai, sukurti simpoziume Italijoje, – visi jie ant arbata sendinto popieriaus. Vienas jų – „Labai sena istorija apie obuolių pardavėją Kazimierą iš stoties turgaus ir Stefaniją, parduodančią vaistažoles Zanavykų turguje“. Ir nors paveikslo siužetas sugalvotas, tokie senukai iš tiesų gyvena, juos dailininkas yra nufotografavęs stovinčius turguje. Paveiksle įkūnytas ir žemėlapis, savotiškas atstumas tarp jų, o drauge ir tarp mus visus siejančių žmonių, nutrūkusių, neišsipildžiusių, net neužsimezgusių, bet egzistuojančių (persikėlusių) kitur, istorijų.
„Nebijau būti nemodernus, kūryboje man artimesnis netgi kažkoks primityvumas, jis paprastai būna nuoširdesnis, be jokios veidmainystės“, – prisipažįsta grafikas, nesistengiantis šokiruoti, šaipytis, stebinti. Nors jubiliejinėje E.Rudinsko parodoje galima įsitikinti, kad sugebantis patirti, išgyventi nuostabą žmogus yra dvasiškai gyvas, jis stebi, stebisi ir nuostabą, stebėjimą perduoda mums. Ir mes taip pat nustembame, kad gali būti, yra tokie miestai, pasauliai, netgi atrodo, kad mes juos matėme, buvome ten arba dar būsime.
„Aš klajoju po šitą seniai mirusių žmonių pasaulį, gyvenu jame ir nežinau, ar rasiu kelią atgal. O gal jo ir nereikia ieškoti, nes abu pasauliai – tas iš žemėlapių ir šitas, tikrasis, – suaugo į vieną ir kelionė tęsiasi. Grįžti turbūt ir neįmanoma, aš jau niekada nebūsiu toks pats, kaip prieš kelionės pradžią. Kelionė, nesvarbu, kokia ji būtų – ar mintum savo padais kelio dulkes, ar pasinertum į vaizduotės sukurtą pasaulį, – pakeičia žmogų negrįžtamai.“ Tai tik užrašo fragmentas iš vieno E.Rudinsko paveikslo, visą jį reikia perskaityti, pamatyti vaizdais ir imti keliauti – žemėlapį galima rasti parodoje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šimtmečio Dainų šventė: laukti tarsi Kalėdų
Vasarą vyksiančios šimtmečio Dainų šventės organizatoriai ragina jau dabar gyventi šventės nuotaikomis, laukti jos kaip Kalėdų ir svarsto apmokestinti kai kurias repeticijas. Šimtmečio Dainų šventė „Kad giria...
-
Lietuvos nacionalinis dramos teatras surengė pirmąjį teatrų tvarumo forumą2
Lietuvos nacionalinis dramos teatras balandžio 11 d. surengė pirmąjį teatrų tvarumo forumą, į kurį susirinkę scenos menų lauko profesionalai klausėsi užsienio ir Lietuvos kolegų pranešimų apie tai, kaip teatrai galėtų veikti gamtai draug...
-
Vilniuje atidaromi atnaujinti Sapiegų rūmai
Vilniuje, Antakalnyje, penktadienį atidaromi atnaujinti Sapiegų rūmai. ...
-
„Kino pavasarį“ aplankė 105 408 žiūrovai, rengėjai jau ruošiasi jubiliejiniam festivaliui1
Dvi savaites kino gerbėjus lepinusio, ramiai gyventi neleidusio ir kino teatrus žiūrovais pripildžiusio Vilniaus miesto kino festivalio „Kino pavasaris“ rengėjai skaičiuoja šiemet sulaukę daugiau nei 105 000 žiūrovų ir džiaugiasi ...
-
Gimtadienis po žeme: „Neakivaizdinis Vilnius“ kviečia išjungti tamsą
Nuo požeminio koncerto, kino kapsulės iki nemokamų ekskursijų po plika akimi nematomą Vilnių, jo rūsius, bunkerius, slaptus kiemelius bei vitražais inkrustuotus pastatus. Unikalią galimybę atrasti miestą po miestu ir giliau slypinčias jo istorijas ...
-
Šiuolaikinio britų džiazo pulsas – „Vilnius Mama Jazz“ pristato programą
Daugelis Europos džiazo entuziastų jau ne vienerius metus vienbalsiai tvirtina – karščiausias šio žanro taškas Senajame žemyne yra Londonas. ...
-
„Dialogai su Čiurlioniu“: ketvirtąjį sezoną atidarys Ukrainos pianistas P. Bondaras3
M. K. Čiurlionio namuose Vilniuje ketvirtus metus vykdomas muzikinis projektas „Dialogai su Čiurlioniu“, inicijuojantis užsienio šalių atlikėjų įsitraukimą į Lietuvos muzikos pasaulį, kviečia į 2024 m. pavasario sezono koncertus ...
-
Kino teatruose – apdovanojimų sulaukęs lietuvių filmas „Marijos tyla“
Nuo balandžio 19 d. Lietuvos kino teatrų ekranuose mirgės šiandienai itin aktuali režisieriaus Davio Sīmanio istorinė drama „Marijos tyla”. ...
-
MO muziejuje atidaroma paroda „Žemyn triušio urvu“
Balandžio 11-osios vakarą MO muziejaus mažojoje salėje bus atidaryta nauja Baltijos šalių meno paroda „Žemyn triušio urvu“. Kūrinius nuo 1960-ųjų iki šių dienų pristatančioje parodoje tyrinėjama savasties paie&scar...
-
Londono džiazo revoliucionieriai „Binker & Moses” – „Vilnius Mama Jazz“ pristato programą
Festivalis „Vilnius Mama Jazz“ tęsia tradiciją Lietuvos publikai pristatyti ryškiausius naujųjų laikų britų džiazo talentus. Vėlyvą gegužės 24-osios vakarą (22 val.) festivalio scenoje – saksofonininko Binkerio Goldingo ir ...