Tiltas tarp dviejų dešimtmečių

Įžanginį straipsnį albumui “Stanislovas Kuzma” parašęs jaunosios kartos dailės kritikas Kęstutis Šapoka sakė, kad profesine prasme rašyti tą tekstą jam buvę ir labai sunku, ir labai įdomu. Kita vertus, tai buvo ir avantiūra.

“Kai leidėjas R.Paknys pasiūlė parašyti tekstą albumui, sutikau ne todėl, kad būčiau didelis S.Kuzmos gerbėjas. Priešingai – man jo kūryba atrodė svetima. Bet būtent tuo ir rėmiausi – tai man buvo didžiulis profesinis iššūkis, – pasakojo K.Šapoka. – XX a. 8-asis dešimtmetis – vadinamoji tyliojo modernizmo epocha – man gana tolima."

Be to, S.Kuzma – viešųjų erdvių skulptorius, o užsakomosios skulptūros kontekstas jam, kaip dailės kritikui, visą laiką būdavęs svetimesnis.

"Trečia, apie patį S.Kuzmą nėra rimtų menotyrinių straipsnių. Yra keli labai įdomūs interviu su juo, ir viskas. Rašyti tekstą albumui apsiėmiau todėl, kad supratau, jog tai – tam tikra avantiūra. Juk man bus labai sunku. Todėl ir labai įdomu. Norėjau pažiūrėti: ar save perlaušiu, ar ne, – pasakojo menotyrininkas ir prisipažino, kad dėl darbo kelias savaites buvęs visiškai paralyžiuotas. – Bandžiau kažką skaityti, medžiagos ieškoti, bet straipsnis nejudėjo.”

R.Paknys jam davė kompaktinę plokštelę, kur sudėti visi S.Kuzmos kūriniai. Jis peržiūrėjo, bet suprato: eiti tuo keliu – per skulptoriaus kūrybą – nelabai pavyks.

Tada pradėjo studijuoti praėjusio amžiaus 8-ąjį dešimtmetį. Ir tai buvo raktas į S.Kuzmos kūrybą. Tas dešimtmetis – laisvėjimo laikotarpis. Tiesmukiškas sovietmečio idealizavimas pasitraukė į antrą planą – tiek meno, tiek socialinėje, tiek buitinėje sferose.
“Kai pradėjau tyrinėti tą kontekstą, atradau labai daug dalykų ir to laikotarpio  skulptūroje. Būtent S.Kuzma ir buvo tas tiltas tarp 7-ojo ir 8-ojo dešimtmečių skulptorių. Jis vienas iš pirmųjų skulptūrą pakreipė kur kas metaforiškesne – tiek plastikos, tiek turinio – linkme, ir ideologizavimo skulptūroje nebeliko", – anot K.Šapokos, S.Kuzma buvęs viena pirmųjų kregždžių.

"Po kelerių metų atėjo kita skulptorių karta: Vladas Urbanavičius, Ksenija Jaroševaitė, Mindaugas Navakas, Gediminas Karalius. Kai tai išsiaiškinau,vėl grįžau prie S.Kuzmos kūrybos, ir ta kūryba man atsivėrė. Su ja suradau kontaktą. O kai jį suradau, tikrai buvo įdomu dirbti”, – kalbėjo dailėtyrininkas.


Šiame straipsnyje: kultūramenastanislovas kuzma

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių