Klaipėdos parodų rūmuose – tekstilės menas iš arti

Prieš didžiąsias metų šventes Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose atidarytos šiuolaikinio stiklo ir tekstilės meno parodos.

Jose dalyvauja Baltijos šalių menininkai. Visuomenė jas galės apžiūrėti iki 2012-ųjų sausio vidurio.

Tekstilės paroda „En Face“, pasak kuratorės Bronės Neverdauskienės, jau pačiu pavadinimu sufleruoja, kad tekstilė šiandien tapo ypatinga, ji atsiskleidžia tik labai priartėjus prie meno kūrinio tiek tiesiogine, tik perkeltine prasmėmis.

Su šiuo fenomenu susipažinti nepaprastai naudinga būtų klaipėdiečiui meno gerbėjui, nes uostamiestyje nėra nei mokomosios, nei techninės bazės, kur galėtų būti ugdomi menininkai, naudojantys šių sferų medžiagas. Abiejų parodų kūriniai byloja apie negrįžtamas taikomojo meno transformacijas, įvykusias per pastaruosius du dešimtmečius. Šiuolaikinis stiklas – tai ne vaza ar angelas, o tekstilė – ne kilimas, audimas ar drabužių dizainas. Vienintelės Europoje šiuolaikinio tekstilės meno Kauno bienalės organizatoriai įsitikinę, kad „tekstilė šiuolaikinėje meno erdvėje nebegali būti tiesiog tekstile, tapiserija – vien tik estetišku ataudų ir metmenų raizginiu, siuvinys ar skiautinys ne dėl technikos yra meno kūrinys. Technika, žanras ir medžiaga yra tik priemonės išpasakojant istorijas, suvienijančias parodos dalyvius bendrumo patirtyse“.

„En Face“ projekte B.Nevedauskienė sąmoningai paryškino Lietuvos, Latvijos ir Estijos tekstilinių mokyklų skirtumus, kurie iš esmės ir sudaro šiuolaikinės tekstilės tipus.  Nepaisant to, kad šiose šalyse lengvai rastume visų tipų kūrėjų, išskirtos paralelės taikliausiai apibūdina medžiagos ir idėjos santykį kiekvienoje. Latviai tekstilės meistrai remiasi tradicija ir jausmų vizualiniu perteikimu. Lietuviai eksperimentuoja tiek naudodami tradicinius pynimus, tiek interpretuodami tekstilės sudedamąsias dalis – raštą, audinio faktūrą ar jo keliamas asociacijas – jaukumą, minkštumą, saugumą. Lietuviai tarp kaimynų išsiskiria autorinių tekstilės technikų gausa. Į tai atkreipia dėmesį L.Oržekauskienės, I.Likšaitės, L.Švaikauskienės, M.Žaltauskaitės-Grašienės kūriniai. O estams artimiausia skandinaviškoji „art and craft“, arba meno ir amato sintezės, t.y. dizaino tendencija. Neatsitiktinai parodoje galima pamatyti ornamento jungtį su tapetu ar lentų grindimis.

Šiandien tekstilės meną įvardintume kaip vieną formaliai paslankiausių, lanksčiausių ir vizualiai taktiliškiausių meno sferų, komunikuojančių su žiūrovu jam net neįtariant.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių