„Fundamentalistai“ atvyksta į Kauną

Lietuvos nacionalinis dramos teatras džiaugiasi, galėdamas kovo 29 ir balandžio 13 dienomis, 18 valandą Kauno kameriniame teatre pristatyti Juhos Jokelos pjesę „Fundamentalistai“, kurią šį teatrinį sezoną režisavo Nacionalinės premijos laureatas Jonas Vaitkus. Kūrinį iš suomių kalbos išvertė Kristina Vaikutytė, spektaklyje vaidins dvi sudėtys – Ramunė Skardžiūnaitė su Remigijumi Bučiumi (kovo 29 d., ketv.) ir Rasa Samulytė su Povilu Budriu (balandžio 13 d., ketv.). „Fundamentalistai“ sėkmingai aplankė daugelį Lietuvos miestų ir susilaukė didelio publikos pripažinimo.

Vieno įdomiausių šiuolaikinių suomių dramaturgų Juhos Jokelos (g. 1970) pjesėje kontroversiškai analizuojama religijos įtaka šiuolaikinių žmonių gyvenimams. 2008 metais „Fundamentalistai“ pelnė geriausios Šiaurės šalių metų pjesės apdovanojimą. Vertinimo komisijos nuomone, ši pjesė „padeda suprasti, kad fundamentalizmas yra daugiau negu ribotos žmonių su turbanais idėjos, ir suteikia žiūrovui galimybę perprasti fundamentalistinį mąstymą užuot jį vien tik smerkus. Pjesės tekstas giliai paliečia fundamentalius žmonijos klausimus“. „Fundamentalistai“ iš tikrųjų skatina žmogų mąstyti, remtis nuojauta ir psichoanalize. „Fundamentalistai“ – tai istorija apie tikėjimo dilemą, apvertusią žmonių gyvenimus. Dramaturgas renkasi aštrias temas ir sugeba į jas pažvelgti kitaip negu dauguma jo kolegų. J. Jokelos kūrybai būdingas dokumentinio tikroviškumo ir fantazijos derinys.

Režisierius J. Vaitkus yra žinomas kaip nevengiantis karštų temų menininkas, atskleidžiantis jas ir klasikiniuose pastatymuose, o juolab – susidūręs su jam gimininga analitine, prieštaringa šiuolaikine dramaturgija. Vaitkaus nuomone, „kiekvienas žmogus ieško atsakymų, nori susiorientuoti skirtingų vertybių katile. „Fundamentalistai” užkabina tą gyvą nervą. Šios pjesės vertybė ir yra ta, kad dramaturgas užčiuopė ir mums, ir kitų šalių žmonėms artimus dalykus. Šiame spektaklyje svarbu apnuoginti patį personažo mąstymo procesą, siekti tikslo ne per vaidmens analizę ir charakterio kūrimą, o tiesiog pagauti mąstymo įkarštį, temperatūrą, aistringas personažų akistatas. Išorinės teatro formos čia ne tokios svarbios, todėl atvirumas tikrai padeda.

Man visada keista girdėti: „Aš turiu pailsėti”, „pavargau nuo darbo, nuo gyvenimo, nuo rūpesčių”. Argi žmogus gali nustoti mąstyti, argi jis gali išjungti savo smegeninę nuo karštligiško gyvenimo? Žiūrovo negalima nuteikti, kad atėjęs į teatrą jis turi ilsėtis kaip prie televizoriaus. Begalvių žmonių ir taip jau daug.“

„Fundamentalistai“ susilaukė didelio žiūrovų susidomėjimo. Filosofas Dalius Jonkus apie šį spektaklį rašė: „Norint susipažinti su fundamentalizmu, nereikia skaityti enciklopedijų ir ieškoti akademinių apibrėžimų ar važiuoti į Suomiją. Fundamentalistų pilna Lietuvoje. Reikia pasakyti, kad fundamentalizmas plačiąja prasme – ne religinis fenomenas, o santykis su tiesa. Tai netolerancija kitokiems ir kitokioms tiesoms. Ar tai neaktualu Lietuvoje, kur netolerancija kitos rasės, kitos seksualinės orientacijos ar kito tikėjimo žmonėms dažnai skelbiama kaip pagrindinis tautos išlikimo principas? Taigi spektaklis, nagrinėjantis fundamentalizmo problemą, nėra vien apie religinio gyvenimo problemas. Šis aspektas spektaklyje puikiai pagautas ir išreikštas kontroversiška meilės istorija, kuri apipinta intelektualiomis diskusijomis apie Bažnyčios vietą šiuolaikinėje visuomenėje ir apie tikėjimo pagrindimą istoriniais faktais. Spektaklis įdomus kaip daugiaplotmis pasakojimas.“


Šiame straipsnyje: kultūramenasspektaklis

NAUJAUSI KOMENTARAI

jonas

jonas portretas
superinis spektaklis! nesitikejau, kad taip patiks!
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių