Baigtas restauruoti seniausias paveikslas Lietuvoje

Taikomosios dailės muziejuje antradienį bus pristatytas ką tik restauruotas seniausias mūsų laikus pasiekęs molbertinės tapybos kūrinys Lietuvoje - Lukiškių Dievo Motinos ikona.

Šis XV-XVI amžių sandūroje nutapytas paveikslas iki restauravimo laikytas sukurtu vėliau, teigiama Lietuvos dailės muziejus pranešime.

Pertapant daug kartų, ikona buvo gerokai pakeista, tad kelis šimtmečius jos atvaizdas Vilniaus šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje atrodė kitaip.

Po penkerių metų tyrimų ir restauravimo atidengta pirminė, autentiška Lukiškių Dievo Motinos ikonos tapyba, nustatyta jos kilmė ir patikslintas ikonos sukūrimo laikas.

„Jei seniausiu dailės kūriniu Lietuvoje tituluojame Vilniaus katedroje esančią Jėzaus nukryžiavimo scenos freską (XIV a. pab. – XV a. pr.), tai Lukiškių Dievo Motinos ikoną turime pagrindo laikyti seniausiu Lietuvoje esančiu istoriniu paveikslu“, - teigiama pranešime.

Dievo Motinos ikoną iš Maskvos karų XVII amžiuje atsivežė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės artilerijos generolas, Lazdijų seniūnas Motiejus Korvinas Gosievskis. Po šio mirties jo sūnus Vincentas Dumblių dvare buvusį atvaizdą atidavė Seinų dominikonams. Vienuoliai jau turėjo stebuklais garsėjančią Marijos statulėlę, todėl ikoną 1684 metais dovanojo Vilniaus šv. Pilypo ir Jokūbo dominikonų vienuolynui.

Lukiškių Dievo Motina kabojo prieš Didįjį altorių įtaisytoje ikonos nišoje, papuošta aptaisais ir votais. Atnaujinant atvaizdą atviros nuo aptaisų vietos būdavo pertapomos pagal vakarietiškos tapybos pavyzdžius, Dievo Motinos veidas kito.

Technologiniai tyrimai leido padaryti išvadą, jog senoji autentiška tapyba yra išlikusi, tai patvirtino ir restauratorės atlikti valymo bei užtapymų nuėmimo žvalgomieji zondavimai. Restauruojant sluoksnis po sluoksnio buvo pašalinti visi užtapymai ir atidengta autentiška tapyba. Visi restauravimo darbai atlikti kartu su menotyriniais, fizikiniais ir cheminiais tyrimais, užtikrinusiais autentiškos tapybos išsaugojimą.

Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centre nustatyta, kad Lukiškių Dievo Motinos ikona yra XV amžiaus pabaigoje Rusijoje labai išplitusio Smolensko Hodegetrijos ikonografinio tipo. Atidengtos ikonos kompozicija, piešinys, tapybos pobūdis ir technika leidžia ją sieti su XV amžiaus pabaigos – XVI amžiaus pradžios vidurio ir šiaurės Rusijoje žymiausia Maskvos, arba Dionisijaus ir jo aplinkos, mokykla, vadinamuoju dionisiškuoju stiliumi.



NAUJAUSI KOMENTARAI

manau

manau portretas
tokią vertingą ikoną reiktų laikyti ne kalėjimo koplyčioje, o viešai kad ir Vilniaus katedroje, kad galėtų jai melstis visi žmonės.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kaune vyks ,,Įkvėpimo naktis“
    Kaune vyks ,,Įkvėpimo naktis“

    Gruodžio 18 d., 18 val., Nacionaliniame Kauno dramos teatre vyks ,,Įkvėpimo naktis“. ...

  • Keturiuose žodžiuose – aibė paklaidos galimybių
    Keturiuose žodžiuose – aibė paklaidos galimybių

    Kasdienybėje kiekvienas esame priklausomas nuo įvairiausių instrukcijų, koreguojančių individualų pasaulio suvokimą: jį įrėminančių, standartizuojančių, nustatančių taisykles. Pažangiausieji instrukcijų vartotojai telkiasi į sambūrius &nda...

  • Apleistą daugiabučio kiemą pavertė meno ir bendravimo erdve
    Apleistą daugiabučio kiemą pavertė meno ir bendravimo erdve

    Kur prasideda ir kur baigiasi namai? Ir kas turi rūpintis viešosiomis erdvėmis? Šiuos klausimus nagrinėjantis menininkas Vytenis Jakas Kaune sukūrė netradicinę galeriją, lankytojus kviečiančią grožėtis menu ir bendrauti daugiabučio k...

  • Žinomi kauniečiai paramą vaikams rinks neeiliniame koncerte
    Žinomi kauniečiai paramą vaikams rinks neeiliniame koncerte

    Džordana Butkutė, Linas Adomaitis, Egidijus Sipavičius ir kiti scenos grandai gruodžio 27 d. dainuos paramos koncerte „Iš širdies į širdį – kauniečiai dalinasi gerumu“. Visi bilietus pirkę svečiai automati&scaron...

  • Pirmoji moksleivių ir performanso akistata
    Pirmoji moksleivių ir performanso akistata

    "Tiesiog vau!" – tokiais žodžiais pirmąjį susitikimą su performanso menininkais apibūdino Kauno jaunimo atstovės. Moksleivės neslėpė, kad tokia meno rūšis joms iki šiol nebuvo pažįstama, tačiau paliko labai didelį ...

    5
  • Garliavoje nugriaudėjo tarptautinis liaudies šokių festivalis
    Garliavoje nugriaudėjo tarptautinis liaudies šokių festivalis

    Garliavos vyresniųjų liaudies šokių grupė „Ąžuolas“ – tai ne tik liaudies šokį mėgstančių žmonių sambūris, savo gyvavimą pradėjęs prieš dešimtį su viršum metų. Tai kolektyvas, kuris dauguma...

    2
  • Muzika, įkūnijusi Benediktbeuerno vienuolyno senuosius raštus
    Muzika, įkūnijusi Benediktbeuerno vienuolyno senuosius raštus

    Gruodžio 14 d. Kauno valstybinės filharmonijos scenoje Kauno choras, diriguojamas Petro Bingelio, klausytojus džiugins muzikos ir žodžių žaisme žaižaruojančia Carlo Orffo kantata „Carmina Burana“. ...

  • 80-metį „Suktinis“ švęs šokio sūkuryje
    80-metį „Suktinis“ švęs šokio sūkuryje

    Prieš 80 metų susibūręs seniausias Lietuvoje liaudiškų šokių kolektyvas "Suktinis" kviečia visus į šiam jubiliejui paminėti skirtą renginį, kuris žada būti įspūdingas ir ilgai nepamirštamas. ...

  • Keramiko I. Kazlausko skrydis virš kasdienybės
    Keramiko I. Kazlausko skrydis virš kasdienybės

    Keramiko Irmanto Kazlausko personalinė paroda "Kasdienybės pakylėjimai" žiūrovų nepalieka abejingų. Ryškaus braižo, žiūrovų pamėgtas menininkas naujausių kūrinių kolekciją pristato po netrumpą laiką Lietuvoje ir užsienio &sc...

  • Kauno pilies istorija – gyvai
    Kauno pilies istorija – gyvai

    Vakariniame Kauno senamiesčio pakraštyje – Nemuno ir Neries upių santakoje įsikūrusi Kauno pilis iki šių dienų yra vienas ryškiausių Kauno miestą reprezentuojančių objektų. Tai seniausia mūrinė Lietuvos pilis, kurios lie...

    2
Daugiau straipsnių