Jau netrukus uostamiesčio policininkai dirbs sykiu su tarnauti išmokytais belgų aviganiais Puma ir Zoro. Net 10 savaičių kursus baigę šunys simboliškai prilyginami Policijos mokyklos absolventams.
Geresni už Reksą
Žinodami, kad kituose miestuose policininkai, dirbantys su šunimis, sulaukė gyventojų pagarbos bei pripažinimo, uostamiesčio patrulinės tarnybos pareigūnai taip pat ne kartą svarstė tokią galimybę.
Patruliai prisimena, kaip gimė mintis augintis tarnybinius šunis. Nelengva tarnyba būtų kur kas efektyvesnė, jei pareigūnai turėtų patikimus keturkojus pagalbininkus.
Patrulių rinktinės pareigūnai – sutuoktiniai Egidijus ir Ana Šlekoniai subrandino mintį užauginti tarnybai policijoje šuniukus ir šio darbo ėmėsi patys.
Ko gero, tada, kai pora apsisprendė tapti kinologais, nė neįtarė, kad keturkojai taps ne tik jų tarnybos pagalbininkais, bet ir šeimos nariais.
„Visada svajojau turėti šunį, bet nesižaviu dekoratyvinėmis veislėmis. Man šuo turi būti didelis, stiprus, protingas, ištvermingas ir judrus. Maniau, tokie yra vokiečių aviganiai, bet dabar žinau – belgų aviganiai, kitaip vadinami malinua, yra dešimt kartų greitesnės reakcijos ir sumanesni. Sunkiai įsivaizduočiau savo gyvenimą be Pumos“, – atviravo Patrulių rinktinės 1-osios kuopos mobilaus būrio vyresnioji patrulė A.Šlekonė.
Šuniukai laikė egzaminą
Sutuoktiniai Šlekoniai prieš porą metų veislyne įsigijo du vienos vados poros mėnesių šunelius, patys sugalvojo jiems vardus ir pasiskyrė, kad Egidijus bus Zoro šeimininkas, o Ana augins Pumą.
Taip už miesto gyvenančioje šeimoje atsirado du judrūs ir daug dėmesio bei jėgų reikalaujantys augintiniai.
„Kad galėtume su šunimis dirbti, turime tapti jiems autoritetais. Todėl, nors gyvename drauge, kiekvienas šeriame ir dresuojame savo šunį. Drauge būname darbe ir namuose, jie mums – lyg vaikai, – pasakojo Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis E.Šlekonis. – Kai šuniukai truputį paaugo, laikė pirmąjį egzaminą – Kinologijos centre buvo testuojami. Kaip ne kiekvienas žmogus gali dirbti policijoje, taip ne kiekvienas šuo gali tapti tarnybiniu. Vos pusketvirto mėnesio amžiaus šuniukai įrodė, kad atitinka visus reikalavimus.“
Šunys mokomi nuolat, keliskart per savaitę. Kinologijos centre Vilniuje mokėsi abu keturkojų šeimininkai ir jų augintiniai. Įgytas žinias pareigūnai taikė mokydami aviganius Klaipėdoje.
Tačiau tuo jų lavinimas nesibaigė, keturkojai bus mokomi visą gyvenimą. Jei nepatirs traumų ir neužklups ligos, belgų aviganiai gali tarnauti žmonių labui ne mažiau nei dešimtį metų. 2 psl. >>